Iš Dakaro ralio grįžęs B.Vanagas: lietuviams dešimtukas yra įmanomas

„Visų pirma, noriu pasveikinti visus lietuvius su pasiektu finišu ir puikiais rezultatais šių metų ralyje“, - vos įžengęs į Vilniaus oro uosto pasitikimo salę sakė B. Vanagas.

Jubiliejinis - 40-asis - Dakaro ralis iš tiesų buvo pažymėtas įspūdingais lietuvių rezultatais. Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio („Toyota“) ekipažas užėmė rekordinę Baltijos šalims - 12-ąją - vietą, Vaidoto Žalos ir Saulias Jurgelėno („Toyota“) duetas liko 18-as, o Balys Bardauskas pakartojo geriausią Lietuvos motociklininkų rezultatą Dakaro raliuose ir užėmė 81-ąją poziciją.

„Manau, kad lietuviams dešimtukas yra įmanomas. Ar visiems trims ekipažams? Tai, manau, būtų kiek utopiška, bet nieko nėra neįmanoma. Jeigu komandos daug treniruosis, darys teisingus sprendimus, ras partnerius, tai viskas gali būti realu“, - svarstė B. Vanagas.

Su „Toyota“ automobiliu šeštajame savo Dakaro ralyje startavęs B. Vanagas jau pirmuosiuose etapuose Peru susidūrė su technikos problemomis ir ne tik prarado daug laiko, bet ir buvo nubaustas 24 val. bauda. Tai atėmė bet kokias galimybes kautis dėl aukštų vietų, tačiau sportininkai nepasidavė ir atskiruose etapuose ne kartą patekdavo tarp 20 greičiausiųjų. Po nesėkmių pirmąją ralio savaitę B. Vanagas buvo ištaręs, kad jau nori grįžti namo.

„Noras grįžti namo yra net kai tau gerai sekasi. Tai yra sudėtingas maratonas, o paprastai žmogus nesidžiaugia, kai gauna nepaprastai didelius išbandymus. Manau, kad bet kuris sportininkas bet kuriame pasaulio čempionate nori važiuoti namo. Ar mums buvo kritusi motyvacija? Na, mes žinojome, kad turime atlikti darbą iki galo ir jį atlikome. Iš esmės, atvažiavome su gerokai daugiau patirties, nei jos turėjome prieš tai. Pavyzdžiui, šiemet supratome, kad komandoje reikia turėti aukšto lygio kartografą, kuris padėtų tiksliau išanalizuoti kelio knygas. Net nežinau, ar Lietuvoje įmanoma rasti tokio lygio kartografą. Apskritai, svajonės mūsų yra be ribų, bet finansai šiokias tokias ribas turi“, - mintimis dalinosi B. Vanagas.

B. Vanagas prisiminė, kad dar praėjusią vasarą jis tikėjosi įsigyti naują automobilį, todėl ir lūkesčiai buvo kitokie. Jis tikisi, kad šiais metais pavyks įsigyti geresnį bolidą.

„Dabar labai sunku pasakyti, ar turėsime naują automobilį. Šiais metais mes planavome turėti visiškai naują automobilį ir šis variantas, kokį mes turėjome dabar, buvo visiškas „Force majeure“. Mes tą sužinojome rugsėjo mėnesį ir to tikėjomės, bet natūralu, kad mūsų tikslas yra turėti konkurencingą automobilį“, - pabrėžė lenktynininkas.

Po pirmųjų etapų praradęs viltis kovoti dėl aukštų vietų, Lietuvos lenktynininkas kalbėjo, kad visos nesėkmės turi priežastis. Tai reiškia, kad prieš lenktynes nebuvo tinkamai padaryti namų darbai, bet kiekvienas Dakaras suteikia naujų žinių.

„Apie kitus metus galvoju, kad Dakaras baigiasi, prasideda Dakaras. Tai reiškia, kad jau dabar mes turime pradėti daryti maksimaliai išmintingus sprendimus, kad išvengtume klaidų, kurias padarėme šiais metais ir galėtume būti geri kitais. Sprendimų yra nemažai - tiek technikoje, tiek komandos sudėtyje. Net ir po šešerių metų Dakare mes pamatėme dalykus, kuriuos reikia tobulinti norint konkuruoti su geriausiais lenktynininkais“, - kalbėjo B. Vanagas.

B. Vanagas taip pat pridūrė, kad svarstys galimybę savo komandoje turėti antrą ekipažą, nes tokiu atveju, komandą aptarnautų du sunkvežimiai, o visas personalas galėtų dirbti dar produktyviau.

„Jeigu mėginsime turėti antrą ekipažą, tai arba susitarsime su vienais iš lietuvių, arba turėsime kooperuotis su kitomis komandomis. Nes tokio serviso palaikymo, kurį turime dabar, yra kiek mažoka. Rizikos atveju, tu gauni pagalbą, bet stipriai per vėlai“, - teigė B. Vanagas.

Šių metų Dakaro ralio nebaigė apie pusė automobilių bei apie trečdalį motociklininkų. Ne vienas sportininkas prisipažino, kad šis Dakaro buvo sunkiausias per visą istoriją. Su tuo sutiko ir B. Vanagas.

„Šių metų Dakaro trasa buvo labai techniška, tikrai labai sudėtinga. Nemanau, kad ji labai stipriai išgąsdino lietuvius, nes mes tokie esame, kad mums kuo sunkiau - tuo geriau. 28 Dakarus įveikęs Miko Hirvoneno šturmanas Andreasas Schulzas sakė, kad neatsimena per savo karjerą tokio sunkaus Dakaro. Jeigu tokie žmonės taip sako, tai greičiausiai taip ir buvo“, - šypsojosi B. Vanagas.

Po šių metų lenktynių iš Dakaro ralio traukiasi keletą pastarųjų metų šiose varžybose dominavusi „Peugoet“ komanda. B. Vanagas nemano, kad dėl to konkurencija ralyje sumažės.

„Peugeot“ pasitraukimas iš Dakaro reiškia, kad ralyje nebebus keturių labai greitų automobilių, bet šiame sporte visą laiką vyksta potvyniai, atoslūgiai. Vienos kompanijos išeina, kitos ateina. Labai gali būti, kad „Peugeot“ automobiliai bus nupirkti. Žinau, kad jau yra jais besidominčių, kurie gali pratęsti „Peugeot“ temą. Didelių pokyčių būti neturėti, o konkurencija tikrai nebus mažesnė. Šiaip, mano nuomone, anksčiau Dakare yra buvę dar konkurencingesnių metų“, - kalbėjo B. Vanagas.


Į Lietuvą grįžęs A.Juknevičius: nepasidavėme dėl nuostabaus lietuvių palaikymo

Vėlų pirmadienio vakarą į Lietuvą grįžo pirmasis šių Dakaro ralio lenktynininkas Antanas Juknevičius. Vilniaus oro uoste jį, šturmaną Darių Vaičiulį ir visa „Craft Bearings“ komandą, skambant orkestrui, pasitiko didžiulis būrys draugų, artimųjų, autosporto mėgėjų ir žurnalistų.

Toks pasitikimas buvo pelnytas - A. Juknevičius ir D. Vaičiulis su „Toyota“ automobiliu šių metų Dakaro ralyje užėmė rekordinę Baltijos šalims - 12-ąją - vietą. Tai net devyniomis pozicijomis geresnis rezultatas nei pernykštis rekordas.

„Prieš kiekvieną startą Dakaro ralyje mūsų klausia, ar jaučiame jaudulį. Galiu pasakyti, kad tiek jaudulio, kiek yra sugrįžus į Lietuvą, niekur kitur patirti neįmanoma. Labai dėkojame visiems lietuviams, kurie mus palaikė“, - sakė 43-ejų metų A. Juknevičius.

D. Vaičiulis džiaugėsi, kad toks įspūdingas rezultatas Lietuvai buvo pasiektas ypatingais metais.

„Tai buvo dešimtas Dakaro ralis Pietų Amerikoje, 40-as ralis apskritai, o ir Lietuvai šiemet sukanka 100 metų. Labai džiaugiamės pasirodymu šiais jubiliejiniais metais“, - pabrėžė D. Vaičiulis.

Nors lenktynininkams per dvi savaites Pietų Amerikoje teko įveikti per 6000 km, A. Juknevičius prisipažino, kad sunkiausias jam buvo paskutinis - vos 122 km greičio ruožas. Taip buvo todėl, kad lietuviui teko gerokai „paspausti“ ir rizikuoti. Greitesnį automobilį turėjęs čilietis Borisas Garafulicas smarkiai vijosi lietuvį, bet vis dėlto A. Juknevičius 24 sek. aplenkė artimiausią persekiotoją.

„Iki 11-os vietos trūko 10 minučių, todėl tai buvo reali pozicija. Jeigu atmestume visas klaidas, tai prie palankių aplinkybių galėjome būti ir dešimti. Aukščiau šiemet turbūt jau buvo neįmanoma. Reikia kažką pasilikti ir ateičiai“, - apie galimybes kilti dar aukščiau kalbėjo A. Juknevičius.

„Vienas iš mano argumentų, stabdant Antaną, buvo tas, kas jis pasiliktų rezervų kitam rekordui. Norėjo jis per vieną sezoną viską pasiekti. Nesutiko jis su mano argumentais“, - juokėsi D. Vaičiulis.

Didelį žingsnį į viršų žengęs A. Juknevičius prisipažįsta, kad su dabartine technika dabartinius rezultatus pagerinti bus praktiškai neįmanoma. Jis neatmeta galimybės kitąmet startuoti su naujesnio automobiliu, tačiau iki to dar laukia daug darbo ieškant naujų parnerių ir rėmėjų.

„Taip anksti pažadų dėl dalyvavimo Dakare kitais metais dalinti dar negalime. Reikia susidėlioti daug dalykų. Yra noras, nes tai, ką darome, mums patinka. Iš kitos pusės, važiuoti į Dakarą neturint aukštų tikslų, man netiktų, nes tai neatitinka mano charakterio. Norint pagerinti dabartinį rezultatą, mums reikės papildomų investicijų, naujų partnerių. Reikia pagalvoti, kaip galima pagreitėti. Mūsų automobilis yra gana senas. Visi aukštesnes vietas užėmę sportininkai važiuoja su naujesniais automobiliais. Noro dar yra, todėl kai ką pasidėliojus, kai ką pasitvarkius, bus galima ieškoti naujų galimybių“, - aiškino A. Juknevičius.

A. Juknevičius svarsto, kad iš Dakaro ralio pasitraukus pastaraisiais metais dominavusiai „Peugeot“ komandai, turėtų atsirasti daugiau šansų patekti į dešimtuką, nes visi „Peugeot“ lenktynininkai turės ieškotis naujų komandų, o jos jau nebus tokios greitos kaip „Peugeot“.

„CRAFT Bearings“ ekipažo pilotas su savo šturmanu pasidžiaugė, kad šiemet jie dėl savo klaidų praado mažiau laiko nei pernai. „Darome kiek daugiau, bet smulkesnių klaidų. Plano pilnai neišpildėme, nes manėme, kad galime pagerinti rezultatą 3-4 valandomis, bet šįkart vėl bent dvi valandas praradome dėl neteisingų sprendimų“, - pasakojo D. Vaičiulis.

Nemažai dalyvių jubiliejinį - 40-ąjį - Dakaro ralį pavadino sunkiausiu istorijoje. Visgi patyręs lenktynininkas A. Juknevičius turi kitą nuomonę.

„Man sunkiausias buvo 2003 metų Dakaras, nes tuomet, dar Afrikoje, tai buvo mano pirmas Dakaro ralis. Dėl to aš jį myliu taip, kaip būna su pirma meile. Žinoma, tuo metu mes atvykome be jokio palaikymo, su skilandžiu ir miegmaišiu, be jokių mechanikų. Savo sunkumu tam pirmam Dakarui niekas negali prilygti. Dabar mūsų komanda yra didelė ir ji visa atliko didelį darbą“, - lygino A. Juknevičius.

Dakaro ralio vilkas pabrėžė, kad šiais metais jis jautė didelį palaikymą iš Lietuvos. Būtent toks didelis palaikymas tiek Lietuvoje, tiek Pietų Amerikoje ir stūmė lietuvių ekipažą į priekį.

„Šiais metais, galbūt valstybės šimtmečio proga, jaučiasi tas lietuvių vieningumas. Jis labai stipriai mus „veža“. Mes dėl tokio palaikymo iki galo ir nepasidavėme. Negalėjome sustoti, o paskutiniame etape net turėjau labiau paspausti, kad išsaugočiau 12-ą vietą“, - pridūrė A. Juknevičius.

D. Vaičiulis yra patyręs alpinistas ir dėl Dakaro ralio ne pirmus metus turėjo atsisakyti kai kurių žygių. A. Juknevičius už D. Vaičiulio pasiaukojimą yra pažadėjęs kartu iškopti į vieną viršūnę.

„Reikės pažiūrėsi ankstesnius įrašus ir prisiminsi, ką ten Antanas buvo pažadėjęs“, - šypsojosi D. Vaičiulis, kurį Antanas jau oro uoste kvietė toliau dirbti kartu.

A. Juknevičiaus taip pat nenustebino ir puikus kito lietuvio - Vaidoto Žalos - pasirodymas. Jis su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu ne kartą atskiruose etapuose patekdavo į 15-uką, o bendroje įskaitoje liko 18-i.

„Vaidotui kiek sutrukdė jaunatviškas veržlumas. Labai svarbu yra surasti tinkamą greitį tinkamai dienai, bet tam reikia įgyti patirties. Tikiu, kad kitais metis V. Žala bus dar greitesnis. Gaila, kad jam viename iš etapų nepasisekė, bet tok jau Dakaras. Visiems turi kažkas nutikti“, - pridūrė A. Juknevičius.

Dar vienas ekipažas iš Lietuvos - Benedikto Vanago ir Sebastiano Rozwadowskio („Toyota“) Duenas - užėmė 30-ąją vietą.