Kaip Paryžius kūrė olimpinę istoriją

Anos žaidynės daug kuo skyrėsi nuo dabartinių, ypač vykusios 1900-aisiais, kai olimpinės tradicijos dar tik formavosi. Paryžius prisidėjo, formuojant tas tradicijas. Pavyzdžiui, 1900 m. žaidynėse pirmą kartą dalyvavo moterys ir netrukus tapo neįsivaizduojama, kad gali būti kitaip. 1924 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės Lietuvai svarbios tuo, kad jose pirmą  kartą startavo mūsų šalies sportininkai.

Chaosas ir keistenybės

Nors pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės 1896 m. įvyko Atėnuose, renginio gimtine galima vadinti ir Paryžių. Būtent Prancūzijos sostinėje 1894 m. birželį įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC). Pirmuoju jo prezidentu tapo graikas Demetrijus Vikelas, bet visi suprato, kad svarbiausias žmogus olimpiniame judėjime yra baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin), gimęs ir augęs Paryžiuje.

Atidavus duoklę Atėnams, P. de Kubertenas perėmė IOC prezidento postą ir prasidėjo pasiruošimas antrosioms žaidynėms. Jos tapo 1900 m. Paryžiuje vykusios pasaulinės parodos dalimi. Ar antrasis olimpinis blynas buvo sėkmingas? Sunku pasakyti. Žaidynėse netrūko chaoso, jos truko nuo gegužės 14 d. iki spalio 18 d., taigi - beveik pusmetį. Kartais net sunku nustatyti, kuris renginys buvo olimpinis ir kuris dalyvis - olimpietis.

IOC skelbia, kad vyko 19-os sporto šakų varžybos. Taip skelbiama dabar, o žaidynių metu niekas labai neskirstė, žaidynės čia ar ne. Pavyzdžiui, vyko oro balionų, žvejybos, ugniagesių varžybos, automobilių, motociklų ir net balandžių lenktynės. Dabar jos nėra oficialiai pripažįstamos 1900 m. žaidynių programos dalimi. Tarp oficialiai pripažintų buvo kelios sporto šakos, kurios netrukus visam laikui išnyko iš olimpinės programos - virvės traukimas, polas, kriketas, kroketas, tradicinis baskų žaidimas su medine rakete ir kamuoliuku pelota.

Dalis varžybų dalyvių net nežinojo, kad dalyvauja olimpinėse žaidynėse. Pripažįstama, jog organizacija buvo prasta. „Stebuklas, kad olimpinis judėjimas išgyveno šią šventę", - vėliau pripažino P. de Kubertenas.

Kitaip nei šiais laikais, nebuvo atidarymo ir uždarymo ceremonijų. Vienai komandai galėjo atstovauti skirtingų valstybių piliečiai, pasitaikydavo ir visiškų prašalaičių. Pavyzdžiui, Nyderlandų irkluotojų įgulai pritrūko vairininko ir jie pasikvietė atsitiktinai pasipainiojusį berniuką prancūzą. Olandai laimėjo, berniukas nusifotografavo apdovanojimų ceremonijoje ir dingo. Iki šiol svarstoma, kiek jam buvo metų: gal tik septyneri, o gal dvylika?

Pirmosios čempionės

Juokai juokais, tačiau Paryžiaus žaidynėse, palyginti su Atėnų, buvo didelis žingsnis į priekį bent jau kiekybine prasme. Dalyvavusių šalių skaičius išaugo nuo 14 iki 26, sporto šakų - nuo 9 iki 19, rungčių - nuo 43 iki 95, sportininkų - nuo 241 iki 1226. Tiesa, daugiau nei pusė dalyvių (720) buvo prancūzai. Didžioji Britanija atsiuntė 102, Belgija - 78, Vokietija - 76, JAV - 75 olimpiečius.

Tarp dalyvių buvo 22 moterys, o tai - svarbus pokytis. Atėnų olimpinėse žaidynėse rungėsi tik vyrai. IOC tinklalapyje teigiama, kad pirmiausiai moterys dalyvavo kroketo varžybose. Ši garbė atiteko prancūzėms - madam Broi (Brohy) ir madmuazelei Onjė (Ohnier). Pirmąja moterimi olimpine čempione tapo JAV gimusi, bet Šveicarijos buriavimo komandai atstovavusi grafienė Elena de Purtalė (Helene de Pourtales). Asmeninėje rungtyje pirmoji čempionė buvo britė tenisininkė Šarlotė Kuper (Charlotte Cooper). Ji Paryžiuje laimėjo tiek vienetų, tiek dvejetų varžybas.

Daugiausiai apdovanojimų susišlavė lengvaatletis iš JAV Alvinas Krencleinas (Alvin Kraenzlein). Vokiečių kilmės amerikietis laimėjo 60 m bėgimą, 110 m ir 200 m barjerinius bėgimus bei šuolių į tolį varžybas.

Valstybių įskaitoje užtikrintai pirmavo Prancūzija, pelniusi 102 apdovanojimus - 27 aukso, 38 sidabro ir 37 aukso. Sakyti, kad pelnė 102 medalius, būtų nevisai teisinga, nes medalius gavo tik dalies sporto šakų dalyviai. Kiti buvo apdovanoti kitaip, pavyzdžiui, taurėmis - 1900 m. vienodų standartų nebuvo ir čia. JAV komanda iškovojo 48 apdovanojimus - 19 aukso, 14 sidabro ir 15 bronzos. Žinoma, žodžius „aukso", „sidabro" ir „bronzos" reikia vartoti retrospektyviai, tais laikais tokio aiškaus skirstymo dar nebuvo.

Čempionas tapo Tarzanu

Paryžiuje surengtos ir aštuntosios olimpinės žaidynės. Jos vyko 1924 m., taigi šiemet bus minimas anų žaidynių šimtmetis. Atidarymo ceremonija surengta liepos 5, uždarymo - liepos 27 d., tačiau dalyje sporto šakų varžybos prasidėjo dar gegužės 4 d.

Aštuntosios žaidynės buvo paskutinės, kurias organizavo P. de Kubertenas. Jo įdirbį galima įvertinti skaičiais. Dalyvaujančių šalių skaičius išaugo iki 44, rungčių - iki 126, sportininkų - iki 3089. Nuo 1900-ųjų padėtis pasikeitė ne tik kiekybiškai. Sporto šakų sąrašas, net ir žiūrint iš dabarties perspektyvos, jau neatrodė egzotiškai, daugelis disciplinų programoje išliko iki šiol. Sporto šakų federacijos pradėjo rimčiau žiūrėti į olimpines žaidynes, reglamentavo varžybų taisykles. Kai kuriose valstybėse jau vyko ir atrankos, siekiant į žaidynes išsiųsti geriausius atletus.

1924 m. Paryžiuje pristatyta nemažai naujovių. Pirmą kartą įvyko panaši į dabartinę uždarymo ceremonija (atidarymo ceremonija jau nebuvo naujiena), atsirado olimpinis kaimelis, vyko tiesioginės radijo transliacijos. Varžybos sulaukė didelio susidomėjimo. Arenose jas stebėjo maždaug 625 tūkst. žiūrovų.

Plaukimo varžybose pirmą kartą nustatytas baseino standartas - 50 m ilgio, su atskirtais takeliais. Baseine spindėjo ir vienu iškiliausių 1924 m. žaidynių atletų tapo amerikietis Džonis Vaismiuleris (Johnny Weissmuller), iškovojęs 3 aukso medalius plaukime ir bronzos medalį - vandensvydyje. Vėliau šis plaukikas išgarsėjo Holivudo dėka, atlikdamas Tarzano vaidmenį.

JAV delegacija, nors skaičiumi nusileido prancūzams, Paryžiuje buvo stipriausia. Ji iškovojo 99 medalius - 45 aukso, 27 sidabro ir 27 bronzos. Antra liko Suomija, kurią labiausiai garsino ilgų nuotolių bėgikai, - 14 aukso, 13 sidabro ir 10 bronzos apdovanojimų. Šeimininkė Prancūzija lentelėje užėmė tik trečiąją vietą, jos kraityje buvo 13 aukso, 15 sidabro ir 10 bronzos medalių.

Nedrąsi pradžia

Tarp 44 valstybių dalyvių netrūko tokių, kurios savo atletus į žaidynes pasiuntė pirmą kartą - Filipinai, Urugvajus, Ekvadoras, Airija, Lenkija, Latvija ir... Lietuva. Iš pradžių planuota, kad mūsų šaliai Paryžiuje atstovaus boksininkai, dviratininkai, fechtuotojai, futbolininkai, imtynininkai, gimnastai ir šauliai. Iš viso - maždaug 30 sportininkų.

Deja, tokie užmojai jaunai valstybei buvo per dideli. Galų gale į Paryžių išvyko tik futbolo rinktinė ir du dviratininkai. Viskas vyko mėgėjiškai, apie rimtą pasiruošimą ar geras sąlygas nebuvo net kalbos. Futbolo rinktinė į Prancūziją traukiniu iškeliavo gegužės 22 d., likus vos trims dienoms iki rungtynių. Prieš kelionę nebuvo nei kontrolinių rungtynių, nei bendrų treniruočių. Lietuviai Paryžių pasiekė rungtynių su šveicarais išvakarėse, prieš vidurnaktį.

Nedaug trūko, kad futbolininkai Prancūzijos apskritai nebūtų pamatę. Belgijoje pasus tikrinęs pareigūnas nerado tranzitinių vizų, todėl žaidėjai bus išlaipinti iš traukinio. Futbolininkai gavo nurodymą grįžti į artimiausią Vokietijos miestą, kuriame buvo Belgijos konsulatas. Dėl to kelionė pailgėjo puse paros, tačiau ją pavyko užbaigti.

Futbolas - viena iš tų sporto šakų, kurių varžybos prasidėjo gerokai anksčiau nei įvyko atidarymo ceremonija. Lietuvos sportininkų debiuto olimpinėse žaidynėse data yra 1924 m. gegužės 25-oji. Rungtynės su šveicarais prasidėjo 14 val., jas olimpiniame stadione stebėjo 10 tūkst. žiūrovų. Lietuviai susidūrė su rinktine, vėliau Paryžiuje nužygiavusia iki finalo, ir pralaimėjo 0:9. Tai buvo pirmosios ir kol kas paskutinės Lietuvos futbolo rinktinės rungtynės olimpinėse žaidynėse.

Dviratininkai Isakas Anolikas ir Juozas Vilpišauskas Paryžiuje dalyvavo 188 km plento lenktynėse.

Nuvažiavęs maždaug 100 km, J.Vilpišauskas nesuvaldė dviračio, krito ir susižeidė. Laimei, pro šalį automobiliu važiavę švedai lietuviui padėjo pasiekti stadioną ir medicininę pagalbą. I.Anolikui irgi prireikė nepažįstamųjų pagalbos. Jis net septynis kartus pradūrė padangą ir, po septintojo karto pasitraukęs iš lenktynių, pasiklydo. Lenktynėms pasibaigus, organizatoriai nežinojo, kur jis yra. Dviratininkui pasiekus artimiausią geležinkelio stotį, vietinis prancūzas jam nupirko bilietą į Paryžių.

Toks, daugiau nei kuklus, buvo pirmasis lietuvių bandymas įsilieti į olimpinę šventę. Kitas bandymas jau buvo drąsesnis - 1928 m. Amsterdame startavo 12 Lietuvos sportininkų: penki lengvaatlečiai, keturi dviratininkai, du boksininkai ir vienas sunkiaatletis. Kiek mūsiškių startuos šiemet Paryžiuje, dar nežinoma, bet jau dabar aišku, kad jų bus ne mažiau nei 31. Ir vėl Olimpinės Paryžiuje.