Kataro rinktinės fenomenas: legionas

Sidabrinis skrydis

Iki 2015 m. Kataro rankinio rinktinė aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose išskirtiniais laimėjimais nepasižymėjo. Pasaulio čempionatuose šios šalies rankininkai dalyvavo keturis kartus. Geriausią rezultatą Kataro rankininkai buvo pasiekę 2003 m. Portugalijoje, kai užėmė 16 vietą. O štai 2013 m. Ispanijoje vykusiose planetos pirmenybėse Kataro rinktinė finišavo 20-oje pozicijoje. Dar prasčiau baigėsi pasirodymai 2005 ir 2007 m. pasaulio čempionatuose. Tunise Kataro rinktinė užėmė 21, o Vokietijoje - 23 vietas.

Tačiau savo šalyje vykusiose varžybose Kataro rankininkai buvo sunkiai sustabdoma jėga. Pirmajame varžybų etape jie nugalėjo Slovėnijos, Brazilijos, Baltarusijos ir Čilės rankinio rinktines ir tik po atkaklios kovos 25:28 nusileido nugalėtojų titulą gynusiai Ispanijos rinktinei. Aštuntfinalyje šeimininkai 29:27 įveikė Austrijos komandą, ketvirtfinalyje 26:24 palaužė Vokietiją, o pusfinalyje 31:29 nugalėjo Lenkijos rinktinę. Pergalingą Kataro rankininkų žygį sustabdė tik olimpinė ir Europos čempionė Prancūzijos rinktinė.

2015 m. pasaulio vyrų rankinio čempionato finale Prancūzijos rinktinė praėjusį sekmadienį 25:22 (14:11) įveikė varžybų šeimininkę Kataro komandą. Prancūzijos rankininkai pasaulio čempionais tapo penktą kartą. Jie šiose varžybose triumfavo ir 1995, 2001, 2009 bei 2011 metais. Tuo metu Kataro rinktinė pasaulio čempionato finale žaidė pirmą kartą. Iki šiol šios šalies rankininkai buvo sužibėję tik Azijos čempionate. Tai nutiko 2014 m. Bahreine vykusiose pirmenybėse, kai Kataro rinktinė pirmą kartą istorijoje iškovojo čempionų titulą.

Pinigų galia

„Sporto gyvenimas“ pamėgino atskleisti priežastis, lėmusias svaiginantį šios nedidelės Arabijos pusiasalyje prie Persijos įlankos įsikūrusios šalies rankinio komandos pakilimą. Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Antanas Skarbalius, atsakydamas į šį klausimą, konstatavo, kad tai yra ne rankinio, o pinigų pergalė. „Po šio čempionato tenka pripažinti, kad už pinigus galima nusipirkti ir garbę, ir prestižą. Į viršų kyla Kataro šalies vėliava, grojamas šalies himnas, bet šios šalies rinktinėje pasaulio čempionate žaidė tik keturi Katare gimę rankininkai. Ir tai ne patys svarbiausi. Visi kiti žaidėjai buvo natūralizuoti, arba, paprasčiau kalbant, nupirkti kitų šalių sportininkai. Tai buvę Ispanijos, Juodkalnijos, Jugoslavijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kubos, Sirijos, Egipto, Tuniso, Irano piliečiai“, - teigė Lietuvos moterų rankinio rinktinę treniruojantis A.Skarbalius.

Iš tiesų, ne veltui Kataro rinktinė šiose planetos pirmenybėse buvo pavadinta „pasaulio rinktine“. Pagrindinis vartininkas Goranas Stojanovičius gimė Juodkalnijoje, antrasis vartininkas Danijelas Šaričius yra bosnis. Beje, šiam 37 metų rankininkui Kataro rinktinė tapo jau ketvirtąja nacionaline ekipa per visą jo karjerą. Rezultatyviausias rinktinės žaidėjas (67 įvarčiai) pasaulio čempionate Žarkas Markovičius gimė Juodkalnijoje, šios šalies rinktinėje sužaidė 30 rungtynių, o Kataro rinktinėje debiutavo tik šių metų pradžioje. Finale 6 įvarčius pelnęs Rafaelis Kapotė (Rafael Capote) gimė ir užaugo Kuboje, Havanos mieste, o į Katarą persikėlė tik 2014 m. Prancūzas Bertranas Ronė (Bertrand Roine) 2011 m. tapo pasaulio čempionu vilkėdamas Prancūzijos rinktinės aprangą, o ispanas Borcha Vidalis (Borja Vidal) Ispanijos ir Prancūzijos klubuose žaidė iki 2013 m. ir tik tada pratęsė karjerą Katare.

Šiam margam ir daugiataučiam kolektyvui pasaulio čempionate vadovavo ispanas Valero Rivera Lopesas (Lopez). 2013 m. 61 metų rankinio specialistas kartu su Ispanijos rinktine triumfavo gimtinėje vykusiame pasaulio čempionate. Šį kartą jo vadovaujama Kataro rinktinė užėmė antrą vietą. „Reikia pripažinti, kad Kataro rinktinė demonstravo gražų, aukšto lygio žaidimą, nes joje žaidė tikri rankinio profesionalai. Ir vis dėlto jie atstovavo ne savo šaliai, o pinigams“, - patvirtino A.Skarbalius.

Viskas pagal taisykles

Vis dėlto formuodami rinktinę Kataro sporto valdininkai oficialiai jokioms taisyklėms nenusižengė. Pagal šiuo metu galiojantį žaidėjų natūralizacijos kodeksą, jei rankininkas bent trejus metus neatstovauja jokios šalies rinktinei, jis gali ginti kitos šalies garbę aukščiausio rango varžybose. Teisę surengti 2015 m. pasaulio rankinio čempionatą Kataras gavo 2011 m. pradžioje, tad turėjo užtektinai laiko pasiruošti varžyboms. Beje, 2013 m. Ispanijoje vykusiame pasaulio čempionate dalyvavusi Kataro rinktinė buvo sudaryta iš šioje šalyje gimusių rankininkų ir pastiprinta keliais natūralizuotais žaidėjais iš Egipto, Sirijos ir Irano. Tokio pobūdžio komanda užėmė 20 vietą tarp 24 dalyvių. Tačiau jau po metų Europos šalių žaidėjais pasipildžiusi Kataro komanda triumfavo Azijos čempionate. O šiais metais planetos pirmenybėse iškovojo istorinius sidabro medalius.

Kataro rankinio federacijos vadovas Achmedas Mohamedas Abdulrabas Al Šabis (Ahmed Mohammed Abdulrab Al Shaabi) dar 2013 m. birželį pareiškė, kad taip siekiama kilnių tikslų - sukurti sporto šventę savo šalyje. „Esame maža šalis, turinti ribotus žmogiškuosius išteklius, tad norėdami garbingai pasirodyti mūsų šalyje rengiamame pasaulio čempionate buvome priversti ieškoti reikiamų žaidėjų kitose šalyse“, - kukliai patvirtino Kataro rankinio vadovas.

LRF prezidentas A.Skarbalius įsitikinęs, kad tai nėra nei teisingas, nei sektinas pavyzdys. „Esu neigiamai nusistatęs prieš tokio pobūdžio praktiką. Manau, kad natūralizacija galima tik tuo atveju, jei sportininkas tikrai gyvena šalyje, pagal visas taisykles tampa tos šalies piliečiu, sukuria šeimą ar pan. Bet tai tikrai nebūtų ir neturėtų būti masinis reiškinys, palaikomas pinigų galia. O be pinigų čia tikrai nebuvo apsieita. Ir apskritai, nors Kataro rinktinės žaidimas buvo aukšto lygio, abejoju, ar ji buvo verta sidabro medalių. Jos pergalės ketvirtfinalyje prieš Vokietiją ir ypač pusfinalyje prieš Lenkiją paliko labai kartų prieskonį. Nereikia būti rankinio specialistu, kad pamatytum, jog jų laimėjimams įtakos turėjo pagalba iš šalies. Vargu ar be tos paramos Kataro rinktinė būtų pasiekusi finalą“, - samprotavo LRF vadovas.

Lietuviškas pėdsakas

Tiesa, natūralizuotų žaidėjų savo gretose turėjo ne tik Kataro rinktinė. Nors Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate nedalyvavo, Katare žaidė ir du lietuviai. 35 metų Vytautas Žiūra ir 26 metų Romas Kirveliavičius šiose varžybose vilkėjo Austrijos rinktinės aprangą. „R.Kirveliavičius iš Lietuvos į Austriją išvažiavo būdamas 20 metų. Jis ilgai gyvena ir žaidžia šioje šalyje, tad galiausiai pasirinko Austrijos pilietybę. V.Žiūra į Austriją išvyko dar anksčiau. Apskritai Austrijos rinktinėje žaidžiantys lietuviai nėra naujiena, - teigė A.Skarbalius. - Vieną kitą natūralizuotą žaidėją galima aptikti įvairių šalių rinktinėse. Bet dar niekada nebuvo tokio atvejo, kad pasaulio čempionate dalyvaujančiai šaliai atstovautų vien natūralizuoti rankininkai.“

Iš tiesų, Austrijos rinktinėje pasaulio čempionate žaidė ne tik du lietuviai, bet ir vengras, juodkalnietis ir serbas. Ispanijos komandoje buvo rusas Aleksas Duišebajevas. Prancūzijos rinktinę jau daug metų į pergales veda Jugoslavijoje gimęs Nikola Karabatičius, jam šiose pirmenybėse talkino ir jaunesnis brolis Luka. Tiesa, šie kroatiškų ir serbiškų šaknų turintys rankininkai į Prancūziją su tėvais atvyko būdami vos kelerių metų, tad juos galima drąsiai vadinti tikrais prancūzais.

Tuo metu Kataro rankinio rinktinėje žaidžiantys užsieniečiai primena samdomus karius, o ne patriotiškai nusiteikusius gimtosios šalies gynėjus. Ne paslaptis, kad 2022 m. Katare turėtų vykti ir futbolo pasaulio čempionatas. Galima tik spėlioti, kokią žvaigždžių rinktinę šiam ypatingam atvejui suformuos iš naftos ir gamtinių dujų prekybos pralobę Kataro šeichai.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“