Kenijos bėgikų prakeiksmas: pabėgę nuo varžovų, bet ne nuo mirties

Kenijos fenomenas

Akivaizdu, kad lietuviai tinka disko metimui. Tai lemia ir tradicijos, trenerių įdirbis, bet fizinių savybių faktoriaus taip pat negalima atmesti. Ne be reikalo mūsiškių konkurentai disko metimo sektoriuje dažnai būdavo vokiečiai ar atletai iš kitų palyginti netolimų šalių.

O Afrikos, ypač Rytų Afrikos, sporto vizitinė kortelė yra ilgų nuotolių bėgimas. Kenija pirmąjį olimpinį medalį gavo 1964 m. Tokijuje, kur Vilsonas Kiprugutas (Wilson Kiprugut) iškovojo bronzą. Tiesa, ne ilgame nuotolyje, o 800 m bėgime. Nuo to laiko medaliai pylėsi kaip iš gausybės rago. Kenijos ir Etiopijos bėgikai ilguose nuotoliuose taip dominuoja, kad jų fenomeną tyrinėja mokslininkai.

Tyrinėtojai kol kas nedrįsta tvirtinti, kad šį dominavimą nulemia genetika ar kažkokios ypatingos fizinės savybės. Esą fenomenas ne toks jau ir senas, todėl kol kas trūksta duomenų. Sutariama dėl to, kad priežasčių yra ne viena, o visas kompleksas.

Dauguma geriausių Kenijos bėgikų gimsta kalendžinų etninėje grupėje. „Svarbiausiose tarptautinėse varžybose kalendžinai laimėjo beveik 73 proc. Kenijos aukso medalių ir panašų procentą sidabro medalių", - paskaičiavo Nairobio universiteto profesorius Vinsentas Onivera (Vincent Onywera). Ypač daug gerų bėgikų atsiranda Rifto slėnyje esančiame nedideliame Iteno mieste.

Labai svarbu tai, kad Rifto slėnis yra aukštikalnėse. Treniruotės aukštikalnėse pagerina galimybes pasiekti gerą rezultatą žemesnėse vietose, neveltui į jas važiuoja kalnų neturinčių valstybių, tarp jų - ir Lietuvos, sportininkai. Be to, bėgimas yra kalendžinų kraujyje, jie po sudėtingą krašto reljefą laksto nuo vaikystės.

Pradėjus laimėti medalius, atsidaro ir motyvacijos bei milžiniškos konkurencijos faktoriai. Bėgioja beveik visi, vaikai mato sėkmę pasiekusius kraštiečius ir nori to paties. Be abejo, nori ir sėkmės atnešamų pinigų.

Kenija olimpinėse žaidynėse yra iškovojusi 113 medalių. 7 pelnė boksininkai, visus kitus - lengvaatlečiai. 34 lengvaatlečių iškovoti medaliai yra auksiniai. Maratono bėgimus Kenijos vyrai laimėjo trejose iš ketverių pastarųjų olimpinių žaidynių. Neatsilieka ir moterys, triumfavusios dvejose pastarosiose žaidynėse.

Nacionalinė tragedija

2016 m. Rio de Žaneire ir 2021 m. Tokijuje olimpiniu čempionu tapo Eliudas Kipčogė (Eliud Kipchoge), tačiau ne jis buvo laikomas pagrindiniu pretendentu šiemet laimėti Paryžiaus žaidynėse. Į maratono elitą žaibiškai įsiveržė K.Kiptumas.

2002 m. savo debiutiniame maratone Valensijoje jis užfiksavo ketvirtą laiką per visą istoriją - 2 val. 1 min. 53 sek. Primename, kad maratono nuotolis yra 42 km 195 m. 2023 m. balandį K.Kiptumas laimėjo Londono maratoną, o spalį - Čikagos maratoną. Pastarajame kenijietis pasiekė 2 val. 35 sek. rezultatą ir pagerino pasaulio rekordą. Jis tapo pirmuoju žmogumi, nubėgusiu maratoną greičiau nei per 2 val. 1 min. Pasiekimas juolab įspūdingas dėl to, kad rekordininkui buvo vos 23-eji - labai jaunas amžius maratono bėgikui.

Laukta įspūdingos E.Kipčogės ir K.Kiptumo dvikovos Paryžiuje, tačiau ji neįvyks. Vasario 11 d. K.Kiptumas žuvo, būdamas 24-erių. Autoavarija įvyko netoli Kaptagato, kuriame yra bėgikų treniruočių stovykla. K.Kiptumas pats vairavo automobilį, kuris nuslydo į griovį ir trenkėsi į medį. Kartu su rekordininku žuvo jo treneris iš Ruandos Džervaisas Hakizimana (Gervais Hakizimana), o mašinoje buvusi moteris buvo sunkiai sužeista.

K.Kiptumo žūtis tapo nacionalinio masto nelaime. „Jis buvo vos 24-erių. K.Kiptumas buvo mūsų ateitis", - sakė Kenijos prezidentas Viljamas Rutas (William Ruto). „Jis turėjo visą gyvenimą prieš akis, kad pasiektų neįtikėtiną didybę", - apgailestavo E.Kipčogė.

Balkono mįslė

Žuvus K.Kiptumui, Kenijos sportu ar apskritai lengvąja atletika besidomintys žmonės galėjo pagalvoti: „o ne, ir vėl". Pernelyg ankstyva mirtis ištiko jau ne vieną Kenijos atletą.

Olimpinio čempiono Samuelio Vandžiru (Samuel Wanjiru) atvejis primena K.Kiptumo tragediją tuo, kad jam taip pat buvo tik 24-eri. Jaunasis bėgikas spėjo laimėti kelis prestižinius maratonus ir iškovoti auksą 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse. Nuostabią karjerą nutraukė lengvaatlečio mirtis 2011 m. gegužę. Tačiau šiuo atveju automobiliai ir avarijos buvo niekuo dėti.

S.Vandžiru iškrito iš savo namų balkono Nijahururu mieste. Prieš tai bėgiko žmona Triza Ndžeri (Triza Njeri) užtiko jį miegamajame su kita moterimi. Žmona užrakino porelę miegamajame ir pabėgo. Kas buvo toliau, neaišku - nesėkmingas bandymas pasiekti išorę per balkoną, savižudybė ar žmogžudystė.

Lengvaatlečio motina teigė, kad sūnus buvo nužudytas. Beje, apie galimą nužudymą po K.Kiptumo mirties kalbėjo ir jo tėvas. Pasak S.Vandžiru motinos, olimpinį čempioną nužudė su T.Ndžeri susimokę vyrai. Vietos patologas irgi išreiškė nuomonę, kad sportininkas buvo nužudytas, bet oficialiai tai nepripažinta.

Faktas, kad S.Vandžiru gyvenimas buvo chaotiškas. Jis įniko į alkoholį ir buvo vedęs tris moteris. T.Ndžeri buvo pirmoji žmona. 2010 m. gruodį policija buvo sulaikiusi lengvaatletį ir apkaltino grasinimu užmušti žmoną bei neteisėtu automato AK-47 laikymu.

Įtariamas sutuoktinis

Su šeimos drama galimai susijusi ir bėgikės Agnesės Tirop mirtis. Galimai, nes teismo verdiktas dar nepaskelbtas. A.Tirop pelnė bronzos medalius 2017 ir 2019 m. pasaulio čempionatuose, 2021-aisiais užėmė ketvirtąją vietą olimpinių žaidynių 5000 m bėgime. Praėjus po žaidynių vos keliems mėnesiams, lengvaatletės kūnas su daugybe durtinių žaizdų rastas jos namuose.

Policija iškart įtarė sportininkės vyrą Ibrahimą Rotičą (Ibrahim Rotich), kurį greit ir sulaikė. Didelį rezonansą sukėlusi byla dar nebaigta. I.Rotičas daugiau nei dvejus metus sėdėjo kalėjime, teismas atmetė tris prašymus paleisti už užstatą dėl jo paties saugumo ir nuogastavimų, kad įtariamasis pabėgs iš šalies. Galų gale 2013 m. gruodį prašymas buvo patenkintas ir I.Rotičas už užstatą išėjo į laisvę. Jis savo kaltę neigia.

Vairuoti nesiseka

Visgi daugiausiai garsių Kenijos sportininkų gyvybių pasiglemžė autokatastrofos. 2010 m. už 200 km nuo sostinės Nairobio į avariją pateko du buvę lengvaatlečiai. Garsesnis iš jų - 1991 m. pasaulio čempionato 10 000 m bėgimo nugalėtojas Mozesas Tanujis (Moses Tanui). Mažiau garsus - Deividas Lelejis (David Lelei), kurio didžiausias pasiekimas buvo sidabras 1999 m. Afrikos žaidynėse.

2010-aisiais jie abu jau buvo baigę sportininkų karjeras. D.Lelejis likus trejiems metams iki mirties nesėkmingai bandė kandidatuoti į Kenijos parlamentą.

Automobilis susidūrė su sunkvežimiu, jį vairavęs D.Lelejis žuvo vietoje. M.Tanujis patyrė daug krūtinės ir kojų sužeidimų, bet išgyveno.

2018-aisiais anapilin iškeliavo Nikolas Betas (Nicholas Bett). Grįžęs ir Afrikos čempionato, jis važiavo į Nairobį ir, pasak policijos, nesuvaldė automobilio, kuris pramušė atitvarą ir įlėkė į griovį. Sportininkas žuvo vietoje. Jo skambiausia pergalė buvo 2015 m. pasaulio čempionato auksas 400 m barjerinio bėgimo rungtyje.

Autoavarijose žuvo ir keletas mažiau garsių Kenijos bėgikų, nepelniusių medalių aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose: 2009-aisiais - Džefersonas Siekejis (Jefferson Siekei), 2018 m. - Frensis Kiplagatas (Francis Kiplagat) ir Kenetas Ndžiru (Kenneth Njiru), 2023-iaisiais - Samuelis Kosgejis (Samuel Kosgei). Ypač žiaurus buvo įvykis, kuriame su gyvybe atsisveikino F.Kiplagatas. Per avariją Nakuru-Nairobio greitkelyje iš viso žuvo šeši žmonės.

Išvengę giltinės

Sąrašas būtų ilgesnis, tačiau kai kuriems lengvaatlečiams pasisekė labiau nei jų kolegoms. Jau minėjome M.Tanujį, kuriam teko ilgai gydytis. Ligoninėje buvo atsidūręs ir 1996 bei 2000 m. olimpinių žaidynių vicečempionas Polas Tergatas (Paul Tergat). Jis greitkelyje bandė išvengti susidūrimo su vienu sunkvežimiu, bet atsitrenkė į kitą.

Palyginti su minėtais sportininkais, tikras laimės kūdikis yra vienas garsiausių Kenijos bėgikų Deividas Rudiša (David Rudisha). Jis laimėjo 800 m bėgimo rungtį 2012 ir 2016 m. olimpinėse žaidynėse bei 2011 ir 2015 m. pasaulio čempionatuose. Kenijiečiui iki šiol priklauso šios rungties pasaulio rekordas. 2019-aisiais D.Rudišos vairuotas automobilis trenkėsi tiesiai į autobusą, bet sportininkas rimtesnių sužeidimų išvengė. 2022-aisiais olimpinis čempionas pateko ir į lėktuvo katastrofą, tačiau jam vėl pasisekė. D.Rudiša buvo tarp penkių išgyvenusių žmonių.