Lietuvos metų sporto vadybininkas M.Bilius: „Laiko atsipalaiduoti nėra“

- 2024 metai baigėsi tradiciniais Lietuvos sporto apdovanojimais. Ar kažkas juose nustebino?

- Greičiau ne stebino, o džiugino. 2024 m. Lietuvos sportui buvo dosnūs, gerbėjams padovanojo nemažai pergalių, įsimintinų akimirkų. Kalbu apie visus pasiekimus - ir olimpiečių, ir paralimpiečių. Kas labiausiai džiugina, tai Lietuvos sporto apdovanojimų renginio įtraukumas, kad galime pergales švęsti visi kartu. Tai jau tapo tradicija, įprastu dalyku, bet paralimpiniam judėjimui tai reiškia labai daug. Ir ne tik mums. Aš manau, kad tai svarbu ir olimpiečiams, visai Lietuvos visuomenei. Tai rodo mūsų progresą.

Kalbant apie konkrečius sportininkus laureatus, manau, kad jie visi nusipelnė savo apdovanojimų. Smagu dėl visų. Dėl Osvaldo Bareikio, kuris įrodė esantis elitinis dziudo kovotojas, dėl Oksanos Dobrovolskajos, kurios didžiosios pergalės jau arti, dėl metų komanda tapusių Aušros Garunkšnytės ir Lino Mikalainio, kurie pademonstravo milžinišką ryžtą, dėl metų proveržiu pripažintos Eivydės Vainauskaitės ir jos sukauptos patirties paralimpinėse žaidynėse. Žinoma, ir dėl metų trenerio Algio Mečkovskio - ypatingai savo darbui atsidavusio žmogaus. Dar kartą sveikinu visus laureatus ir nominantus, jie visi šaunuoliai.

- Metai po žaidynių dažniausiai būna mažiau įtempti. Kokie tikslai arenose 2025 m.?

- Nesakyčiau, kad yra laiko atsipalaiduoti. Taip tik atrodo, kad ketverių metų ciklas yra ilgas. Aš iš patirties žinau, kad metai po žaidynių dažniausiai yra skiriami taisyti klaidoms, keisti technikai, spręsti visus kitus klausimus, iškilusius praėjusio ciklo metu. Turi padaryti išvadas, o likusį ciklą skirti naujovių įtvirtinimui. Pavyzdžiui, Osvaldo Bareikio atveju, dziudo imtynėse keisis svorio kategorijos, o tai yra didelis iššūkis, tokioms permainoms reikia laiko. Tam tikra prasme tai yra eksperimentų metas, metas kažką keisti.

Šiais metais iš didžiųjų sporto renginių laukia pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Indijoje, pasaulio plaukimo čempionatas Singapūre. Į tarptautinę areną grįš iš Lietuvos vyrų golbolo rinktinė, kuri rudenį dalyvaus Europos čempionate Suomijoje. Šiuose turnyruose dalyvaus didžioji Lietuvos paralimpinės rinktinės sportininkų dalis, kita dalis irgi varžysis pasaulinio lygio varžybose - Europos, pasaulio čempionatuose, pasaulio taurės etapuose. Varžybų bus nemažai ir visos jos svarbios.

- 2026 m. Italijoje vyks žiemos žaidynės. Kaip sekasi vietos jose siekti Rapolui Micevičiui?

- Taip, iki Milano Kortinos žiemos paralimpinių žaidynių lieka tik kiek daugiau nei metai, tai yra ypatingai svarbus laikas mūsų snieglentininkui. Labai norisi, kad Lietuvos Trispalvė pagaliau sugrįžtų į žiemos paralimpines žaidynes, dėl šio tikslo stengiamės kaip įmanoma daugiau padėti Rapolui. Jam dabar svarbu dalyvauti kuo daugiau startų, kad patektų į žiemos paralimpines žaidynes. Kartu su mūsų rėmėjais prisidedame prie šio tikslo. Pernai rėmėjų lėšos leido mums pagerinti sportininkų pasirengimą startams, deleguoti į varžybas daugiau paraatletų nei finansuoja valstybė. Esame dėkingi rėmėjams ir partneriams už nuolatinį palaikymą, kuris paralimpinio judėjimo sportininkams yra labai svarbus.

- Daug dėmesio skiriate įtraukiajam ugdymui. Dėl ko tai yra svarbu?

- Keliaudami po Lietuvos mokyklas dažnai susiduriame su realybe, kad vaikai, turintys negalią, yra paprasčiausiai atleidžiami nuo fizinio ugdymo pamokų. Priežastys - kompleksinės, bet viena svarbiausių - žinojimo, kaip dirbti su tokiais vaikais, stoka. Dėl to stengiamės įvairiomis priemonėmis padėti fizinio ugdymo mokytojams. Pavyzdžiui, Alytuje surengėme seminarą apie įtraukųjį ugdymą daugiau nei 150 fizinio ugdymo mokytojų. Taip pat išleidome mokytojams skirtą leidinį „Mes ne atsarginių suolas", kuriame daugybė praktiškų patarimų, kaip įtraukti į sportą specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Tai yra svarbu ne tik paralimpiniam judėjimui, kurį ateityje papildys dalis šių vaikų. Pirmiausiai tai svarbu patiems vaikams, jų sveikatai, gyvenimo kokybei, o tuo pačiu ir visai mūsų visuomenei.

- Dar viena kryptis - sporto aplinkos gerinimas žmonėms su negalia. Kas čia pasiekta?

- Naujųjų išvakarėse pasirašėme memorandumą su Lietuvos savivaldybių asociacija, įsipareigojome keistis informacija apie savivaldybėse esančią sporto infrastruktūrą, siekti ją pagerinti, kuo daugiau pritaikyti negalią turintiems asmenims, kad jie turėtų kur sportuoti, būti fiziškai aktyvūs. Jau kelerius metus vykdome projektą „Mes draugiški negaliai", kurio metu visoje Lietuvoje negaliai draugiškus sporto infrastruktūros objektus žymime paralimpinės komandos simboliu - gile. Tokių objektų jau arti 250, juos visus jungia virtualus žemėlapis, integruotas į mobiliąją programėlę „Parateam". Naujovė - neseniai šis žemėlapis tapo pasiekiamas ir tiesiog per interneto naršyklę, jį kiekvienas gali rasti mūsų svetainėje Parateam.lt. Viskas tam, kad būtų kuo daugiau informacijos, kur žmonės su negalia gali sportuoti, būti fiziškai aktyvūs, o tuo pačiu gyventi sveikesnį gyvenimą, socializuotis, įsitraukti į kitas veiklas.