Vilniuje vykusiame atvirajame Lietuvos imtynių čempionate sekmadienį išdalinta dar 12 medalių komplektų.
2014 metų pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas Edgaras Venckaitis įrodė, kad savo šalyje neturi lygių, ir triumfavo graikų-romėnų imtynių svorio kategorijoje iki 71 kg. Jis finale nugalėjo Gediminą Šurmaitį.
E. Venckaičio vyresnysis brolis Valdemaras Venckaitis iškovojo aukso medalį svorio kategorijoje iki 75 kg. Finale V. Venckaitis nugalėjo Mindaugą Šurmaitį.
Svorio kategorijoje iki 59 kg triumfavo Kristupas Šleiva, o iki 80 kg - Benas Keršys.
Laisvųjų imtynių Lietuvos čempionais sekmadienį tapo Tomas Barasevičius (iki 61 kg), Šarūnas Jurčys (iki 65 kg), Nikita Gerasimovas (iki 70 kg) ir Domantas Pauliuščenka (iki 86 kg).
Moterų imtynių čempionate dominavo viešnios iš užsienio. Sekmadienį čempionėmis tapo latvė Karolina Tjapko (iki 53 kg), ukrainietė Liudmila Baluška (iki 55 kg), baltarusė Anastasija Ivanova (iki 63 kg) ir Svetlana Ryžikova (iki 75 kg).
Lietuvos sportininkės turėjo tenkintis sidabro medaliais. Juos iškovojo Vaida Puidaitė (iki 53 kg), Deimantė Butavičiūtė (iki 55 kg), Giedrė Blekaitytė (iki 63 kg) ir Rugilė Abraškevičiūtė (iki 75 kg).
Iš viso graikų-romėnų imtynių rungtyje jėgas išmėgino 90 atletų, moterų imtynių turnyre kovojo 68 dailiosios lyties atstovės, o laisvųjų imtynių čempionate dėl medalių varžėsi 78 imtynių meistrai.
Šis čempionatas išskirtinis - šiemet švenčiama jo 90 metų sukaktis. 1907 metais Lietuvos imtynių "tėvu" vadinamas Vincas Petrauskas įkūrė sporto draugiją "Aras". Klube greta sunkiosios atletikos ir gimnastikos vyko imtynių pratybos. Šie metai laikomi Lietuvos imtynių gimimo metais.
Po nepriklausomybės paskelbimo imtynių sportas buvo atgaivintas. 1923 metais imtynininkai atsiskyrė nuo Lietuvos sporto lygos, o naujai susikūrusiai organizacijai pradėjo vadovautis Jurgis Šulginas.
Jau 1924 metais įvyko pirmosios Kauno pirmenybės, o 1925 metais - pirmasis Lietuvos imtynių čempionatas.
