Painus kelias link Eifelio bokšto papėdės

Dalyvauti žaidynėse realiai pretenduoja Lietuvos pora - Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė. Atrankos sistema paplūdimio tinklinyje gan paini, ją paaiškinti paprašėme Lietuvos tinklinio federacijos viceprezidento Mariaus Vasiliausko. Pasak jo, mūsų šalies pora reitinge šiuo metu yra „ties riba". Be reitingo, yra dar vienas kelias - Kontinentinės taurės varžybos.

Tik nuo 2022 m. pabaigos kartu turnyruose dalyvaujančios M.Paulikienė ir A.Raupelytė praėjusį savaitgalį pasiekė geriausią savo rezultatą. Kaip jau skelbėme, Recifėje (Brazilija) surengtame „Beach Pro Tour Challenge" serijos turnyre jos iškovojo bronzos medalius. Iki tol aukščiausia šios poros pozicija tokio lygio varžybose buvo ketvirtoji.

Pernai bronzą „Beach Pro Tour Challenge" serijos turnyre pelnė Lietuvos vyrų tandemas - Patrikas Stankevičius ir Audrius Knašas. Praėjusią savaitę Brazilijoje jie liko devinti. Šią savaitę Brazilijoje vyks dar vienas tokio paties rango turnyras. Jame ir vėl dalyvaus abi stipriausios Lietuvos poros.

„Beach Pro Tour Challenge" serija yra tarp varžybų, kurių rezultatai lemia vietas olimpiniame reitinge. Pagal šį reitingą į Paryžiaus olimpines žaidynes pateks po 17 vyrų ir moterų porų. Taip pat skaičiuojami pasaulio čempionatų, „Elite 16" ir „Future" serijų rezultatai. „Challenge" serija pagal reikšmę yra viduryje tarp „Elite 16" ir „Future".

Reitingas pradėtas skaičiuoti 2023 m. sausio 1 d., jis bus „uždarytas" šių metų birželio 9 d. Atrenkama 12 geriausių poros rezultatų. Jei atranka baigtųsi dabar, M.Paulikienė ir A.Raupelytė keliautų į Paryžių kaip 15-oji reitingo pora. Iki šiol Lietuvos paplūdimio tinklininkės ir tinklininkai olimpinėse žaidynėse dar nėra dalyvavę. Olimpiniame vyrų reitinge P.Stankevičius ir A.Knašas yra tarp dešimties komandų, besidalijančių 18-ąja vieta.

Iš pirmo žvilgsnio merginų pozicijos atrodo labai geros. Jeigu jos yra 15-os, o kelialapius gauna 17 porų, tereikia per porą mėnesių labai nenuleisti kartelės ir kelias į Paryžių atsivers. Tačiau iš tiesų viskas nėra taip paprasta.

„Reitingas kol kas rodo nevisai teisingą padėtį, nes dalis komandų dar nesužaidė bent po 12 turnyrų, bet jos tikrai sužais. Dabar Lietuvos pora yra kažkur ties riba. Reikia gerai sužaisti dar kelis turnyrus, kad vieta būtų garantuota", - sakė M.Vasiliauskas. Jo paprašėme papasakoti tiek apie reitingo skaičiavimo niuansus, tiek apie Kontinentinės taurės varžybas, kurių vienas iš etapų gegužę vyks Vilniuje.

- Kokios olimpiečių kvotos skiriamos šalims ir ką dar reikia žinoti apie reitingų skaičiavimą?

- Į olimpines žaidynes gali patekti ne daugiau nei dvi komandos iš vienos valstybės. Pavyzdžiui, stiprių JAV ar Brazilijos moterų komandų yra daugiau, bet pagal reitingą pateks tik po dvi. Jei tarp 17-os geriausią reitingą turinčių porų yra, sakykime, trys Brazilijos komandos, viena iš jų išmetama. Skaičiuojami 12 geriausių rezultatų per dvejus metus. Kol kas yra komandų, pavyzdžiui, Vokietijos, kuri yra sužaidusi tik 10 turnyrų. Nors vokietės yra surinkusios daug taškų, jos dabar nepriskaičiuojamos prie porų, patenkančių į žaidynes. Bet, kai sužais dar du turnyrus, jos gali patekti į sąrašą ir mūsiškes aplenkti. Pagal mano skaičiavimus, realiai Lietuvos pora šiuo metu yra 17-oje ar 18-oje vietoje.

- Ar gali būti taip, kad pagal reitingą į olimpines žaidynes patenka viena pora, tačiau šalis nutaria deleguoti į žaidynes kitą?

- Ne. Ta komanda, kuri reitinge užima aukščiausią vietą, ji ir patenka į olimpines žaidynes. Kitaip yra Kontinentinės taurės varžybose, o jos yra kitas būdas atsirinkti. Jose vietą išsikovoja valstybė. Tačiau įprastai vis tiek siunčiama geriausia komanda. Lietuvoje šiuo metu aišku, kuri komanda yra geriausia. Pasaulio reitingas geriausiai parodo komandų pajėgumą.

- Kokia yra Lietuvos vyrų padėtis olimpinėje atrankoje?

- Vyrų galimybės yra gerokai prastesnės, bet ir čia viskas priklausys nuo to, kaip jie sužais. Jie turėjo galimybių, kuriomis nepasinaudojo. Ar pasinaudos kituose turnyruose - pamatysime. Tačiau džiugina, kad turime konkurencingas komandas, patenkančias į pasaulio 20-uką.

- Papasakokite apie antrąjį kelią į olimpines žaidynes - Kontinentinės taurės varžybas. Kaip jose vyksta olimpinė atranka?

- Kontinentinės taurės varžybos vyks kiekviename žemyne. Finaliniame turnyre negalės žaisti tos 17 komandų, kurios gaus olimpinius kelialapius pagal reitingą. Kontinentinėje taurėje nuo vienos šalies dalyvauja dvi moterų arba vyrų poros, žaidžia šalis prieš šalį. Pavyzdžiui, vienas iš turnyrų šiemet vyks Vilniuje ir jame Lietuvos moterų komanda žais su slovėnėmis, austrėmis, rumunėmis. Žaidžia po dvi poras, jei, sakykime, pirmoji Lietuvos pora laimi prieš austres, o antroji - pralošia, tada žaidžiamas auksinis setas.

Vilniuje vyks pusfinalio etapas, varžysis penkios komandos, iš kurių tik viena pateks į finalinį turnyrą, vasarą vyksiantį Latvijoje. Tuo metu jau bus baigtas skaičiuoti olimpinis reitingas. Latvijoje negalės žaisti poros, jau patekusios į žaidynes pagal reitingą. Finaliniame turnyre dalyvaus aštuonios valstybės. Kuri laimės pirmąją vietą, ta ir gaus vienintelį kelialapį į žaidynes. Teoriškai gali atsitikti taip, kad, jei M.Paulikienė ir A.Raupelytė patektų pagal reitingą, o Lietuva dar ir laimėtų Kontinentinės taurės finalinį etapą, ji gautų du olimpinius kelialapius.

Tokį patį šansą turi ir vyrai. Jeigu nepateks į žaidynes pagal reitingą, bet Vilniuje laimės Kontinentinės taurės pusfinalį ir Latvijoje - finalą, jie iškovos olimpinį kelialapį. Sistema yra pakankamai sudėtinga, nes atrankos būdai labai skirtingi. Vienur pagal reitingą suskaičiuoja 17 stipriausių, o kitur, tarsi tenise Deviso taurėje, šalis kovoja prieš šalį.

- Kontinentinės taurės kelias atrodo labai sunkus, nes reikia laimėti du turnyrus - ir pusfinalio, ir finalo...

- Jis sunkus, bet yra niuansų. Sakykime, M.Paulikienė ir A.Raupelytė pagal reitingą nepatenka tarp 17-os stipriausių komandų. Tokiu atveju finaliniame turnyre jos jau nesusidurtų su stipriausiomis latvėmis, olandėmis, italėmis. Ir tada mūsų pora būtų teoriškai stipriausia tarp visų komandų iš aštuonių šalių.

- Grįžkime prie reitingo kelio. Ar galima teigti, kad, kuo daugiau turnyrų pora sužaidžia, tuo daugiau šansų ji turi patekti į olimpines žaidynes?

- Nevisai taip. Jei daug dalyvauji ir nieko nelaimi, galimybės dėl to nedidėja. Kita vertus, daugiau bandymų padidina teorinę galimybę. Dabar turnyrų jau beliko gal tik penki ir juose tikrai reikia dalyvauti. Jei nedalyvausi, kažkas gali tave aplenkti paskutiniu momentu.

- Ar Lietuvos poros gali sau leisti važiuoti į visus norimus turnyrus, ar jas stabdo finansinės galimybės?

- Tikrai stabdo. Federacija gauna pinigus iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tačiau lėšos yra ribotos, sportininkai negali iš jų pilnai išsilaikyti. Varžybų yra daug, kaštai - didžiuliai. Bet ši tema yra politinė ir aš gal nenorėčiau apie tai plačiau kalbėti. Kitas būdas gauti lėšų dalyvavimui turnyruose yra privatūs rėmėjai. Kad užtektų valstybės skiriamų pinigų - net kalbos apie tai nėra. O juk kalbame apie sportininkus, pretenduojančius patekti į olimpines žaidynes. Dar yra jaunimas ir kiti reikalai.

- Ar sportininkų patekimas į olimpines žaidynes padėtų federacijai pagerinti finansinę padėtį?

- Labai sunku pasakyti. Mes to tikimės, bet tai nėra faktas.

- Ar prieš ankstesnes olimpines žaidynes panašiu atrankos momentu kaip dabar yra buvę realių galimybių, kad mūsų sportininkai pateks į žaidynes?

- Ne, nebuvo, bet federacija visą dešimtmetį dirbo šia linkme. Jei užaugo tokias galimybes turintys sportininkai, reiškia, kažkoks darbas yra atliktas. Paryžiaus žaidynės kol kas yra didžiausias mūsų šansas, nes turime komandą, esančią ties patekimo riba. Viskas paaiškės per artimiausius kelis mėnesius.

- Kokia jūsų prognozė, ar turėsime komandą Paryžiaus žaidynėse?

- Manau, turėsime.