1 nuotr.Lietuvos sporto organizacijos privalo atsiskaityti tik už valstybės skirtas biudžeto lėšas. Tuo tarpu iš rėmėjų bei kitų šaltinių surinktus pinigus sporto funkcionieriai gali naudoti kaip savus, nes už juos atsiskaityti nereikia.
Kūno kultūros ir sporto plėtros auditą atlikusiai valstybės kontrolei didžiausią nerimą kelia tai, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas negali pateikti informacijos, kiek lėšų sporto organizacijos gauna iš loterijų, aukštųjų mokyklų, privačių rėmėjų bei kitų šaltinių.
Funkcionierių rojus
“Neturint informacijos, gali kilti pačios įvairiausios rizikos. Sporto organizacijos turėtų parodyti, kiek lėšų gauna iš kitų sektorių ir kaip jos yra naudojamos”, - sakė R.Budbergytė.
Manoma, kad atsiskaityti už rėmėjų gaunamas lėšas neprivalančios sporto organizacijos pinigus dažniausiai skiria savo reikmėms - daugelis funkcionierių nuolat keliauja į komandiruotes, pasiskiria dešimtūkstantinius atlyginimus ir įdarbina savo draugus bei giminaičius.
“Sporto funkcionierių yra aiškiai per daug. Jiems sukuriamos darbo vietos, tačiau jų atliekamas darbas yra nereikalingas, - tikino R.Budbergytė. - Sporto srityje yra labai daug įstaigų, organizacijų ir asociacijų, kurios dubliuoja viena kitos darbus ir imituoja savo veiklą”.
Darbuotojų gausa stebina Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC), tačiau vos pusė iš 218 jame dirbančių specialistų yra tiesiogiai susiję su pagrindinės veiklos - olimpinės rinktinės sportininkų rengimo - vykdymu.
Pinigai - ne vaikams
LOSC centro direktoriui yra pavaldūs trys padaliniai, kuriems vadovauja trys direktoriaus pavaduotojai. Šie padaliniai skaidomi į skyrius, kuriems vadovauja vedėjai, dažniausiai turintys pavaduotoją, o kai kurie skyriai net po kelis.
Nors iki 2008-ųjų kūno kultūros ir sporto plėtrai buvo skiriama vis daugiau lėšų, Lietuvoje sportuoja vos pusė gyventojų, o mokyklose mažėja sveikų mokinių.
“Baisu, kad mūsų visuomenė yra nesveika. Vos 40 proc. bendrojo lavinimo sistemos moksleivių patenka į pirmąją sveikatos grupę. O taip yra todėl, kad neturime sporto bazių, sporto mokyklų, baseinų ir nedarome nieko, kad augtų sveiki vaikai”, - sakė valstybės kontrolierė.
Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo numatyti sporto politiką įgyvendinančių įstaigų ir institucijų veiklos koordinavimo sistemą, kuri užtikrintų kryptingą ir tolygią kūno kultūros ir sporto plėtrą šalyje.
Vydas GEDVILAS - Seimo jaunimo ir sporto komiteto narys:
Reikėtų priimti tokį įstatymą, kuris sporto organizacijas įpareigotų atsiskaityti ir už rėmėjų skiriamas lėšas. Sportą remiančių yra, tačiau net ir mes nežinome, kur tos lėšos nusėda - ar į klubo direktoriaus kišenę, ar skiriamos tiesiogiai sportininkams. Ši kontrolė labai reikalinga, nes dabar yra tokių sporto organizacijų, kurių vadovai turi po penkis, o šie dar po dešimt pavaduotojų. Lėšos turi būti skirtos sportininkams ir treneriams, o ne biurokratiniam aparatui išlaikyti.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
