Ruošiasi vestuvėms ir olimpiadai

Primename, kad D.Dzindzaletaitės ir R.Kilčio meilės istorija prasidėjo 2015 m.

„Viskas prasidėjo 2015 m. vasarą, liepos pabaigoje, po „Deimantinės lygos“ varžybų Londone (Didžioji Britanija). Jau per pačias varžybas apsikeitėme žvilgsniais, o po jų jis man parašė žinutę. Vėliau susitikome rugpjūtį Pekine (Kinija) vykusiame pasaulio čempionate. Tada, kai susitikome, jau nenorėjome išsiskirti. Ir anksčiau atkreipdavau į jį dėmesį per varžybas. Dar 2015 m. kovo mėnesį, po Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato Prahoje (Čekija) vykusiame vakarėlyje, vėlgi susižvalgėme. Ir, žinoma, žinojau, kas jis toks, kad pasaulio čempionas, kad yra geras sportininkas. Bet aš niekada nerašau pirma, nerodau iniciatyvos. Anksčiau ir nesusibendravome“, - prieš metus, 2016 m. kovo pabaigoje, į klausimą, kur ir kaip susipažino su R.Kilčiu, atsakydama pasakojo D.Dzindzaletaitė.

- Praėjo lygiai metai nuo pastarojo mūsų pokalbio. Tuomet pranešėte, kad nedalyvausite Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, buvo dar nėštumo pradžia. Kaip dabar atrodo jūsų gyvenimas, tapus mama? - „Vakaro žinios“ paklausė Dovilės Dzindzaletaitės.

- Pastarąjį kartą, kai kalbėjome, buvo tik keli nėštumo mėnesiai. Per tuo metus įvyko labai daug dalykų. Būtų sunku viską išvardyti. Sužadėtuvės, Ričardo dalyvavimas Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, vaikelio gimimas, mano grįžimas į sportą, vyro iškovotas aukso medalis Europos lengvosios atletikos čempionate. Keistas sutapimas, tuomet, prieš metus, kai kalbėjome, buvau Floridoje (JAV). Šiuo metu taip pat esu ten. Tik tiek, kad šį kartą čia esu ne dėl atostogų, o dėl sunkių treniruočių. Gyvenimas šiek tiek pasikeitė. Nebėra tokios didelės laisvės, kaip anksčiau. Dabar viskas sukasi aplink mažylį. Bet esu labai laiminga. Taip pat džiugu, kad yra daug žmonių, kurie padeda prižiūrėti sūnelį, todėl galiu laiko skirti ir savo treniruotėms.

- Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo ir Ričardas, pernai vyko rugpjūčio 5-21 d., preliminariai turėjote gimdyti rugpjūčio 17 d. Kada vis dėlto pasaulį išvydo mažylis? Kokį vardą davėte sūneliui?

- Sūnų pavadinome Ričardu Kilčiu jaunesniuoju (Richard Kilty Jr.). Jis gimė praėjusių metų rugsėjo 17 d. Svėrė beveik 4 kg. Labai stiprus berniukas. Kadangi jis gimė po olimpinių žaidynių, vyras buvo kartu su manimi. Labai dėl to džiaugiuosi.

- Mažyliui jau kiek daugiau nei pusė metų. Kaip prieš gimdymą viską įsivaizdavote? Kaip manėte, sunkiau ar lengviau yra būti mama?

- Net nežinau, ar tai sunku, ar lengva. Sunku buvo kažko tikėtis, kai nežinai, kas tavęs laukia. Buvo šioks toks šokas, kiek baiminausi, kad nesusitvarkysiu su mamos pareigomis. Bet galiausiai viskas išėjo savaime. Ir su vyru sau laiko randame, vadinasi, nėra taip sunku.

- Kada po gimdymo grįžote į sportą, pradėjote treniruotis?

- Tiesą sakant, gana anksti. Po gimdymo praėjus trims savaitėms, pradėjau jau judėti. Iš pradžių dariau tik mankštas. Po to iki Naujųjų krūvį pamažu didinau. O jau po Naujųjų metų pradėjau dirbti pagal trenerio sudarytą programą. Po gimdymo tikrai nėra labai sunku grįžti prie buvusių formų. Jeigu nori, sieki, tai viską gali įgyvendinti.

- Šiuo metu esate treniruočių stovykloje JAV, kaip vertinate savo dabartinę sportinę formą?

- Savo formą vertinu labai gerai. Jau susigrąžinau ją tokią, kokią turėjau. Po Cezario pjūvio pirmuosius mėnesius šiek tiek save saugojau. Bet viskas buvo gerai. Kitiems sportininkams net sunku patikėti, kad turiu pusės metų kūdikį. Tik varžybos parodys, kokia mano fizinė forma.

- Ar jau žinote, kada bus artimiausias jūsų startas?

- Planuoju balandžio 15 d. ir 28 d. Floridoje išbandyti savo jėgas varžybose. Labai jų laukiu.

- 2012 m. Londono olimpinių žaidynių normatyvą įvykdėte per vėlai, o 2016 m. turėjote kelialapį į Rio de Žaneirą, bet vėlgi olimpinį debiutą teko atidėti. 2020 m. Tokijas ir trečias kartas nemeluos?

- Kalbant apie Rio de Žaneirą, man tikrai neapmaudu, kad nedalyvavau šioje olimpiadoje. Vaikas ir olimpinės žaidynės - du nepalyginami dalykai. Dabar jau neįsivaizduoju gyvenimo be savo mažylio. Teko praleisti dvi olimpiadas. Bet esu įsitikinusi, kad trečias kartas tikrai nemeluos.

- Prieš pažintį su Ričardu gyvenote ir treniravotės Ispanijoje. O nuo praėjusių metų sausio persikėlėte į Didžiąją Britaniją. Vis dar ten pat įsikūrę?

- Taip. Vis dar gyvename Didžiojoje Britanijoje.

- Minėjote, kad Ričardas pasipiršo. Tad galbūt jau numatėte vestuvių datą?

- Gegužės mėnesį laukia civilinė santuoka, o rugsėjo mėnesį vyks šventė ir tuoktuvės bažnyčioje.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“