Sveikas kūnas neturi amžiaus cenzo

Treniruokliai pririšo

Alinai - 45-eri. Jeigu būtų mažiau, natūraliai kiltų klausimas, kas tiek taurių, medalių sunešė. Dalį per daugiau kaip 20 metų sportinės karjeros iškovotų taurių Alina laiko Marijampolėje, sporto klube „Tauras“, kur siekti pergalių jai padeda treneris Rinaldas Česnaitis. Dalį sporto trofėjų ji laiko sporto klubuose Vilniuje, kur dirba ir treniruojasi. Mažesnę dalį - savo namuose. „Jeigu viską sukiščiau į savo nedidelį butą, pačiai neliktų vietos. Po 5-6 taures per metus iškovoju“, - juokiasi moteris.

Alina vilnietė. Prisimena, ateidama į nedidelį sporto klubą 19-metė net nesvarsčius su juo susieti savo gyvenimo. „Atėjau į sporto salę numesti 2 kilogramų, o dabar tos salės net nėra. Man svoris netrukdė, tik norėjosi šiek tiek linijas padailinti. Nukrito tie 2 kilogramai, išryškėjo kūnas. O tada ir prasidėjo - tą norisi padailinti, aną.

Treniruokliai traukė kaip narkotikas. Pastebėjau, kad pradėjau ne prasčiau atrodyti už sportininkes, kurios tuo metu treniravosi Lietuvos čempionatui. Lyg suprasdamas mano mintis, treneris pasiūlė išbandyti jėgas. Pirmas varžybas laimėjome, o kiek tų varžybų buvo vėliau, nebesuskaičiuočiau. 2 kartus pasaulio čempionate, 2 kartus Europos čempionate dalyvavau daugybėje turnyrų. Daug pasaulio teko pamatyti, bet gyventi noriu tik Lietuvoje“, - sako sportininkė.

Be to, kad pati treniruojasi, Alina dirba asmenine trenere. „Treniruojasi pas mane vyrai, moterys, jaunesni, vyresni. Kultūrizmas tuo geras sportas, kad nėra amžiaus cenzo. Žmonės pradėjo rūpintis savo sveikata. Kultūrizmas yra grožis, o grožis yra sveikata. Kai žmogus sveikas, jo gyvenimo kokybė kita“, - teigia sportininkė.

Alina pasirinko nors ir sunkesnę, bet moteriškesnę „physique“ rungtį. Per dieną ji treniruojasi 2 valandas, prieš varžybas turi dvi treniruotes po 2 valandas. Dabar, kai varžyboms nereikia ruoštis, kas trečią dieną pasidaro poilsio. Ilgiausiai savaitę iškenčianti be treniruoklių. „Didžiausia kančia būtų tysoti paplūdimyje“, - juokiasi.

Ką valgai, taip ir jautiesi

„Savo kūną aš pažįstu kaip penkis pirštus, žinau, kada ir kiek sportuoti. Aš viską susitvarkiau - maistą, miegą, veiklą, mąstymą. Didelė netiesa, kad kultūristams reikia specialaus maisto. Maistas turi būti sveikas. Turi būti geras angliavandenių, baltymų ir riebalų santykis. Valgau viską, tik reikia žinoti, kiek ir kada.

Paprastai renkuosi nedaug maisto rūšių. Daug baltymų turintis maistas - vištiena, kalakutiena. Vaisiai, daržovės, kruopos ir sveiki riebalai. Kitokio maisto neperku. Alkoholio negeriu. Esu sportininkė, bet negerčiau, jei ir nesportuočiau. Aš prieš alkoholį ir kitiems nepatariu. Taurė su draugais nepakenks, bet kasdienis išgėrinėjimas - nieko gero. Nereikia mums lygintis į prancūzus ar italus, kurie per pietus vyną geria, mes esame lietuviai“, - juokiasi sportininkė.

Anot Alinos, lietuviams gerai ir dėl to, kad Lietuvoje yra didelis daržovių pasirinkimas. Bulves ji pataria išbraukti, o vaisių nepadauginti, porą per dieną, ir gana.

„Norint būti sveikam, reikia galvoti, ką ir kiek valgai. Pavyzdžiui, sakoma, kad labai sveika valgyti riešutus. Ir sukerta pakelį riešutų per dieną, nors užtenka saujos. Sveika valgyti medų, bet tai nereiškia, kad medų reikia kabinti šaukštais - dienai pakanka vieno šaukštelio. Alyvuogių aliejaus taip pat reikia ne iš akies pilti. 2 šaukštai per dieną, ir gana. Kaip žmogus valgo, taip jis atrodo ir taip mąsto. Viskas yra labai susiję. Jeigu tik svajoja: „Pradėsiu nuo pirmadienio“, taip viskas ir tęsiasi“, - kalba sportininkė.

Vis dėlto viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo. Dirbdama asmenine trenere, turi būti ir psichologė. „Būna, mokinys naktį skambina. Blogai, nuotaikos nėra. Jeigu užsiėmei padėti, privalai dirbti visą parą, ne tik per treniruotę. Tenka ir į namus užsukti, šaldytuvą patikrinti. Ne visiems užtenka valios. Jeigu vieną valandą gyvensi to žmogaus gyvenimą, tu jo niekada neprarasi. Reikia priminti, kokį jis šuniuką turi, koks šuniuko vardas. Ir to negana. Nebus rezultato, negerės savijauta, nelavės kūnas, niekas neis pas tave ir negaiš laiko“, - pasakoja Alina.

Laikas - minučių tikslumu

„Mano laikas suplanuotas savaitę į priekį visai dienai iki vakaro. Laisvalaikio neturiu, negaliu kur noriu vaikščioti. Net jeigu kas nors gundytų bilietu į madingą spektaklį, negalėčiau“, - apgailestauja sportininkė. Negana to, ji nesilepina asmeniniu automobiliu, tokio net neturi. Važinėja viešuoju transportu. Paklausus, ar jos gyvenime yra vietos šeimai, moteris nesutrinka: šeimos nėra. Išsiskyrė su vyru prieš septynerius metus po 18-os bendro gyvenimo metų.

„Neradau tokio vyro, kokio man reikia. Man reikia labai stipraus žmogaus, stipraus visapusiškai, ne tik raumenimis. Nereikia milijonieriaus, bet sulaukęs tokio amžiaus žmogus turi kažką turėti. Turi būti draugas“, - sako. Kol tokio žmogaus nėra, čempionei norėtųsi mažo šuniuko, bet ir jam neranda laiko.

Prietarais ir horoskopais netikinti. Įsitikinusi, kiek darbo įdedi, tiek ir turi. Anot Alinos, sportininkas turi būti užsispyręs ne tik per treniruotes, varžybas, bet ir gyvenime. „Knygą pradėjau skaityti, bet nors ir neįdomi, privalau ją baigti. Visą gyvenimą buvau savarankiška, žinau, kad man niekas nepadės, jeigu pati sau nepadėsiu. Tikrai žinau, kad čia, kur dabar esu, yra mano vieta. Sportininkus ugdysiu, kai pabaigsiu savo karjerą, o karjerą tęsiu tol, kol leis sveikata. Gerai paruošti sportininką reikia atsidėti, bet kaip negalima“, - nukerta atkakli moteris.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“