Diena, kai atgimė klubų krepšinis

Balandžio 22-oji Lietuvos krepšinio istorijoje pažymėta ne vienu svarbiu įvykiu. 1999 m. būtent šią dieną Kauno „Žalgiris“ tapo Eurolygos čempionu. Tačiau „Žalgiris“ vargu ar būtų triumfavęs, jei šešeriais metais anksčiau nebūtų atsiradusi LKL. Naujos lygos pamatus paklojo Š.Marčiulionis, tuo metu atstovavęs NBA klubui „Golden State Warriors“, bet negalėjęs žaisti dėl traumos.

„Metus praleidau dėl kryžminių raiščių traumos ir nosį įkišau į NBA virtuvę. Ir kažką pavyko pritaikyti Lietuvoje. Užuot klubai mokėtų lygai, klubai gavo pinigus. Televizija mokėjo pinigus lygai, o mes po lygiai dalinome pinigus klubams“, - LKL pradžią prieš keletą metų prisiminė Š.Marčiulionis.

LKL kovos prasidėjo rudenį, tačiau balandžio 22-oji yra oficialus lygos gimtadienis. Tą dieną susitiko aštuonių stipriausių Lietuvos klubų ir Š.Marčiulionio krepšinio fondo atstovai. Jie įkūrė pirmąją šalyje profesionalią sporto organizaciją - Lietuvos krepšinio asociaciją. Netrukus ji virto Lietuvos krepšinio lyga. Š.Marčiulionis žaidėjo karjerą NBA tęsė iki 1996 m., bet tai jam nesutrukdė tapti pirmuoju LKL prezidentu. Šiose pareigose Š.Marčiulionis išbuvo iki 2002 m.

Klubai steigėjai buvo „Žalgiris“, Kauno „Atletas“, Kauno „Drobė“, Vilniaus „Statyba“, Plungės „Olimpas“, „Šilutė“, Panevėžio „Lietkabelis“ ir Klaipėdos „Neptūnas“. Prieš prasidedant pirmajam sezonui, prie jų prisijungė Kauno „Lavera“ ir NECA. Taigi net 5 iš 10 lygos komandų atstovavo laikinajai sostinei.

„Gal tuo metu Kaune buvo daugiau finansinių galimybių, kad buvo įmanoma išlaikyti tiek komandų. Tačiau palaipsniui viskas atsisijojo, visi didieji miestai turėjo savo komandas. Gal net labiau įsiminė mažesnių miestų - Plungės, Šilutės - komandos, pasiekusios tikrai aukštų rezultatų, kovojant su didžiųjų miestų klubais“, - svarstė Romualdas Brazauskas. 1993 m. jis dirbo LKL vadybininku, nors labiau pagarsėjo kaip teisėjas. 2013 m.
R.Brazauskas grįžo į lygą kaip jos generalinis direktorius.

Žinoma, klubų krepšinis Lietuvoje nebuvo išnykęs ir iki 1993 m. balandžio 22 d. Vyko šalies čempionatas, kuriame dominavo „Žalgiris“. 1991 ir 1992 m. žalgiriečiai kovoje dėl aukso nugalėjo „Statybą“, 1993 m. - „Atletą“. Visgi nuosmukis buvo akivaizdus. Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos krepšinis atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje, kuri pradėjo mažėti nuo 1991 m. gruodžio, sulaukus Tarptautinės krepšinio federacijos pripažinimo.

1992 m. į tarptautinę areną grįžo rinktinė, iškovojusi bronzą Barselonos olimpinėse žaidynėse, o klubams reikėjo postūmio, kuriuo ir tapo LKL. Tuo metu klubų krepšinį Europoje prižiūrėjo tarptautinė ir nacionalinės federacijos. Lietuva pasuko kitu, Senajame žemyne dar neišmintu, keliu - čia įsikūrė nepriklausoma klubų organizacija.

Daug kas buvo nauja, nusižiūrėta iš NBA. Ne viskas pasiteisino, pavyzdžiui, jokios naudos nedavė ir greitai buvo užmiršta LKL naujokų birža, tačiau tai - išimtis iš taisyklės.

Lyga pasiūlė klubams paprastą ir efektyvią varžybų sistemą. Čempionatas vyko keturių ratų sistema, aštuonios komandos gavo kelialapius į atkrintamąsias varžybas. Pirmenybės pagal šį modelį vyksta ir dabar. Rungtynės pirmąjį sezoną buvo žaidžiamos penktadieniais ir šeštadieniais. Nuo tvarkaraščio buvo galima nukrypti tik dėl Europos turnyrų, bet Lietuvos klubai iš jų greitai iškrito, taigi ir nukrypimų buvo visai nedaug. Žiūrovai gavo galimybę reguliariai, kiekvieną savaitgalį, žiūrėti rungtynes per televiziją.

Iš NBA pasiskolinta idėja apdovanoti nugalėtojus ne medaliais, o žiedais. Lyg ir smulkmena, bet ji taip pat parodė žaidėjams, kad prasideda naujas etapas. „Iki šiol saugau visus septynis savo žiedus. Tą sezoną apdovanojimą iškovojau kaip žaidėjas, vėliau - kaip treneris. Kai dalyvaudavome TSRS čempionate, gaudavome aukso ar sidabro medalius. Jie vertingi, nes parodo, kad kovojome, bet pats medalis yra toks nublukęs, nei labai gražus, nei labai įsimintinas. O žiedas - vertingesnis daiktas“, - yra sakęs buvęs „Žalgirio“ žaidėjas bei treneris Algirdas Brazys.

Dar viena naujovė buvo legionieriai. Pirmąjį LKL sezoną tai dar buvo egzotika. „Žalgirį“ treniravo estas Jakas Salumetsas (Jaak Salumets), jame žaidė kitas estas Gertas Kulamiajė (Gert Kullamae). Laimę Kaune išbandė ir amerikietis Antvonas Harmonas (Antwon Harmon), tačiau jis Lietuvos čempionų gretose nepritapo. „Lietkabeliui“ atstovavo amerikietis Edas Petersenas, „Statybą“ sezonui įsibėgėjus papildė du krepšininkai iš JAV - gynėjas Markas Montgomeris (Marc Montgomery) bei „centras“ Džekas Lotianas (Jack Lothian).

Tai buvo pirmosios kregždės, bet jau kitą sezoną legionieriai kai kuriose komandose, visų pirma „Olimpe“ ir „Šilutėje“, tapo dominuojančia jėga.

1993 m. buvo pakloti LKL pamatai, bet tik rudenį idėja buvo paversta kūnu. Rugsėjo 26 d. Vilniaus sporto rūmuose įvyko oficialus lygos atidarymas, o spalio 1 d. sužaistos pirmosios rungtynės. Jose dalyvavo žmonės, vėliau tapę Lietuvos krepšinio legendomis. Pavyzdžiui, mače, kuriame „Atletas“ 98:73 sutriuškino „Neptūną“, akis į akį susidūrė 18-metis Žydrūnas Ilgauskas ir 20-metis Eurelijus Žukauskas. Rungtynėms teisėjavo R.Brazauskas.

Kituose pirmojo LKL turo mačuose „Statyba“ 80:63 nugalėjo „Šilutę“, „Lavera“ 91:63 pamokė NECA ekipą, o „Lietkabelis“ 64:58 įveikė „Drobę“. Spalio 1-ąją nežaidė tik „Žalgiris“ ir „Olimpas“, LKL čempionate debiutavę sekančią dieną.

Nors tik 3 iš 10 klubų išliko lygoje nuo pirmojo sezono iki dabarties, lyga vis tiek tapo stabilumo pagrindu Lietuvos klubų krepšiniui. Praėjusį rudenį prasidėjo 27-asis LKL sezonas. Deja, jis tapo pirmuoju neužbaigtu sezonu. LKL čempionatas oficialiai nutrauktas kovo 13 d.

Faktai

* Pirmasis LKL sezonas baigėsi 1994 m. gegužės 7 d., kai „Žalgiris“ 64:61 įveikė „Atletą“ ir laimėjo finalo seriją 3-1. Per visą sezoną žalgiriečiai pralaimėjo tik du kartus, abu kartus - „Atletui“ (pirmoji nesėkmė patirta reguliariajame sezone). Pirmojo sezono bronza atiteko „Statybai“, mažojo finalo serijoje 3-0 nugalėjusiai „Laverą“.
   
* Rezultatyviausiu pirmojo sezono krepšininku tapo „Olimpo“ gynėjas Aurelijus Vaškys, pasižymėjęs 22 taškų vidurkiu. Pagal naudingumo balus (25,9) pirmavo „Žalgirio“ vidurio puolėjas Gintaras Einikis, pagal atkovotus kamuolius (11,9) - „Atleto“ milžinas Žydrūnas Ilgauskas, o pagal rezultatyvius perdavimus (3,5) - „Šilutės“ gynėjas Aleksandras Stančiauskas.