Europos čempionatas Lietuvai kainuotų iki 5 milijonų

Antradienį Kaune įvyko paskutinis šiemet LKF vykdomojo komiteto posėdis, po kurio M.Balčiūnas atskleidė, kad organizacijos kitų metų biudžetas turėtų siekti apie 5,3 mln. eurų. „Sakyčiau, jis dar augs, priklausomai nuo to, kiek pinigų mums skirs valstybė. Kol kas nežinome šių skaičių", - sakė federacijos prezidentas.

Maždaug tiek, kiek sieks LKF metinis biudžetas, gali kainuoti noras surengti Lietuvoje 2029 m. Europos čempionato vienos iš grupių varžybas. Kaip jau skelbėme, mūsų šalis yra viena iš aštuonių pretendenčių. Kitos septynios - Ispanija, Vokietija, Graikija, Slovėnija, Nyderlandai, Suomija ir Estija. Čempionatas vyks keturiose valstybėse, jos paaiškės ateinančių metų gegužę.

Apžioti daugiau nei Europos pirmenybių grupės varžybas LKF neplanavo. „Pasvėrus Lietuvos galimybes, konkurenciją ir finansinius įnašus, atvežti pasaulio čempionato neįmanoma, net grupės etapo. Taigi Europos čempionatas yra didžiausias realus renginys", - svarstė M.Balčiūnas. Jis skaičiavo, kad per daug kainuotų ir finalinis Europos čempionato etapas. Vien už teisę jį organizuoti Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) tektų suploti 6 mln. eurų. Kartu su organizacinėmis išlaidomis kaina išaugtų iki maždaug 10 mln.

Grupės etapui skirtos išlaidos gerokai kuklesnės. Už teisę jį organizuoti FIBA tektų sumokėti 3 mln. Pasak M.Balčiūno, organizavimo išlaidos, apgyvendinimas, arenų paruošimas kainuotų dar 1-1,5 mln. Pridėjus renginio populiarinimą ir kitus dalykus, suma gali išaugti iki 5 mln.

Išlaidas dalintųsi valstybė, savivaldybė ir federacija. „Už teisę rengti čemponatą turėtų sumokėti centrinė valdžia, už arenos parengimą ir vietines išlaidas - savivaldybė, o organizaciniai kaštai - federacijos dalis. Federacijos išlaidos būtų keli šimtai tūkstančių, valdžios - 4-4,5 mln.", - teigė M.Balčiūnas.

Jis tvirtina, kad renginys atsipirktų. Penkerios Lietuvos rinktinės rungtynės federacijai vien iš bilietų pardavimo atneštų apie 1 mln. eurų. Valstybė esą irgi nenukentėtų. „Atsipirkimas garantuotas. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad į 2025 m. Europos čempionato grupės varžybas vien iš Lietuvos važiuos apie 10 tūkst. sirgalių. Vieno sirgaliaus išlaidos - tarp 150 ir 200 eurų. Tokie renginiai yra ne tik prestižas, bet ir finansinė nauda valstybei", - kiek miglotai galimybes gauti naudą aiškino LKF prezidentas.

Dabar M.Balčiūno laukia pokalbiai su politikais, bet sėkme jis neabejoja: „Kalbėsime su naujuoju premjeru ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tikrai rasime sprendimą. Tai yra labiau lobizmo klausimas gauti teises Europoje, o nes sutvarkyti reikalus vietoje, nes Lietuvoje tikrai turime gerą situaciją."

Be to, reikės nuspręsti, kuriame mieste - Vilniuje ar Kaune - vyktų grupės varžybos. „Pakalbėsime su abiem merais, už sportą atsakingais savivaldybių atstovais. Tačiau reiktų vertinti ir platesnį kontekstą - savivaldybių įsitraukimą į federacijos veiklas. Kasmet organizuojame jaunimo čempionatus, 2027 m. Lietuvoje vyks moterų Europos čempionatas. Norėtųsi tęstinumo. Nenorime daryti aukciono, norime sutarti su viena savivaldybe dėl ilgalaikių santykių. Tikiuosi, su viena iš savivaldybių tokią partnerystę sudarysime ir tai bus vienas iš argumentų čemponatui ateiti į tą miestą", - dėstė M.Balčiūnas.

Pagrindinius darbus reikia atlikti iki kovo 7 d., kai vyks kitas FIBA Europos padalinio valdybos posėdis. „FIBA Europe" valdybos narys Darius Gudelis teigė, kad šalys šeimininkės bus atrinktos pagal keturis kriterijus: 1) infrastruktūra, vietų skaičius arenose; 2) patirtis organizuojant varžybas; 3) galimas krepšinio sirgalių skaičius, žiniasklaidos susidomėjimas; 4) finansinės galimybės.

Favoritais rengti čempionatą vadinami Madridas, Atėnai ir Miunchenas. Šie miestai jau patvirtinti kaip pretendentai Ispanijoje, Graikijoje ir Vokietijoje. Lietuva, anot D.Gudelio, turi pranašumų savo regiono kontekste, nes Estijoje yra silpniausia infrastruktūra, o Suomija yra viena iš 2025 m. Europos čempionato organizatorių.

M.Balčiūnas pridūrė, kad rengiamas ir planas B. Jei pasirodytų, kad Lietuvos šansai surengti varžybas nėra dideli, LKF siūlytų patvirtinti iškart dviejų čempionatų - 2029-ųjų ir 2033-iųjų - šeimininkes. Taip aštuonios pretendentės būtų suskirstytos į dvi dalis.

LKF vykdomojo komiteto posėdyje taip pat patvirtinta, kad 2025 m. Europos čempionato atrankos trečiojo lango namų rungtynes su estais Lietuvos rinktinė vasarį žais Klaipėdoje. Uostamiestyje lapkritį vyko ir antrojo lango mačas su Šiaurės Makedonija. „Klaipėdos arena mums labai tinka, palaikymas buvo puikus. Visi bilietai buvo išpirkti ir nežinau, kiek tai būtų įmanoma Vilniuje ar Kaune, žaidžiant su tokiais varžovais", - pasirinkimą paaiškino vyrų rinktinės programos vadovas Linas Kleiza.