Įsitvirtinti LKL pavyko nedaugeliui

LKL istorijoje buvo daug atvejų, kai ją papildė NKL čempionai, tačiau tik nedaugelis išliko aukščiausiame divizione iki šiol. Prisiminkime, kaip stipriausios NKL komandos bandė šturmuoti LKL. Kai kurios iš jų paliko ryškius pėdsakus, kitos šmėstelėjo tik trumpam.

Vilniaus „Sakalai"

1994 m. NKL pirmtakės Lietuvos krepšinio A lygos (LKAL) čempionatą laimėjo Vilniaus „Policijos akademija". Komanda buvo pervadinta į „Sakalus" ir įsiliejo į LKL nuo antrojo jos sezono. Įsiliejo gan sklandžiai, reguliariajame sezone užimdama aštuntąją vietą tarp 11-os ekipų. Ketvirtfinalio serijoje vilniečiai 0-2 pralaimėjo čempionui Kauno „Žalgiriui".

Debiutiniame sezone „Sakalus" treniravo Šarūnas Sakalauskas, juose žaidė tuo metu dar jauni krepšininkai, vėliau tapę LKL legendomis - Andrius Giedraitis, Rolandas Matulis, Erikas Kučiauskas. Buvo ir labiau patyrusių - Gintautas Šivickas, Linas Kvedaravičius, Darius Darulis. 21-erių A.Giedraitis jau tada buvo sunkiai sustabdomas ir su 23,1 taško vidurkiu užėmė trečiąją vietą tarp rezultatyviausių LKL krepšininkų.

Ilgą laiką atrodė, kad „Sakalai" yra neatsiejama LKL dalis, 1998 m. jie iškovojo bronzą, dar keturis kartus pasiekė pusfinalį, bet liko ketvirti. Deja, finansinė padėtis vis prastėjo ir 2014 m. klubas išnyko iš LKL žemėlapio.

Ilgiau lygoje užsibuvo kita 1994 m. ją papildžiusi komanda - LKAL vicečempionu tais metais tapęs Šiaulių „Kelininkas". Pakeitęs pavadinimą į „Šiaulius", šis klubas net devynis kartus pasipuošė bronza. Devintasis kartas buvo jau senokai - 2010 m. Šiauliečiai turbūt pasiilgo aukštų vietų, bet svarbiausia, kad jų komanda praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo prisijungimo tebėra LKL narė.

Alytaus „Savy"

1995 m. LKAL čempione tapo Vilniaus komanda „Savy", tais pačiais metais persikėlusi į Alytų ir debiutavusi LKL. Tarp debiutantų buvo būrys veteranų, anksčiau žaidusių Vilniaus „Statyboje" - Arūnas Grigas, Gintaras Pocius, Rolandas Penikas, Rolandas Čėsna. „Savy" gretose savo pirmąjį LKL sezoną sužaidė Rolandas Skaisgirys, o įdomiausia, kad komandoje buvo net tuometis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Algimantas Pavilonis. Pastarasis žaidė būdamas 42-ejų ir ilgą laiką išliko LKL rekordininku. Tik prieš kelerius metus vyriausio žaidėjo statusą iš A.Pavilonio perėmė Mindaugas Lukauskis.

„Savy" debiutiniame sezone pasiekė tik 9 pergalės iš 36 galimų ir liko priešpaskutinėje - devintojoje - vietoje. Vėliau komanda buvo pavadinta „Alita", didžiausi jos laimėjimai - 2002 ir 2003 m. iškovota LKL bronza. Tuo metu dar niekas neįtarė, kad klubas verčia paskutinius savo istorijos puslapius. 2005 m. „Alita" pasitraukė iš LKL dėl finansinių sunkumų.

Mažeikių „Nafta"

2001 m. Mažeikių komandai neužteko laimėti LKAL. Tam, kad patektų į LKL, jai dar teko pereinamosiose rungtynėse įveikti Marijampolės „Suvalkiją". „Naftos" ekipoje tiek įspūdingu stotu, tiek žaidimu išsiskyrė Roko Jokubaičio tėtis Aivaras, rinkęs 15,5 taško ir užėmęs septintąją vietą tarp rezultatyviausių LKL žaidėjų. Komandoje buvo ir 16-metis Artūras Jomantas, tą sezoną dar vaidinęs tik epizodinį vaidmenį.

„Nafta" debiutavo šauniai - reguliariajame sezone užėmė penktąją vietą tarp devynių klubų. Debiutinis sezonas ir buvo geriausias. 2004 m. „Mažeikių Naftos" bendrovė nutraukė paramą komandai, kuriai teko skelbti bankrotą.

Tai buvo pirmasis iš trijų Mažeikių bandymų įsitvirtinti LKL. 2014 m. „Mažeikiai" tapo NKL čempionais ir persikėlė į aukščiausią divizioną, bet jame išsilaikė vos vieną sezoną. Užpernai NKL sidabrą iškovojo Mažeikių „M Basket". Klubas gavo teisę persikelti į LKL, nes to negalėjo padaryti NKL čempionas „Žalgiris-2". Panašu, kad ir trečiasis Mažeikių bandymas artėja prie pabaigos. „M Basket" pralaimi visiems iš eilės ir užima paskutinę vietą, o klubo vadovas Arūnas Liškus jau užsiminė, kad kitą sezoną turbūt teks žaisti žemesniame lygyje.

Kėdainių „Nevėžis"

2002 m. pergalė LKAL čempionate tramplinu į elitą tapo Kėdainių „Nevėžiui". Pirmasis LKL sezonas kėdainiškiams buvo visiškai nesėkmingas - pavyko laimėti tik 6 rungtynes iš 36, užimta paskutinė - dešimtoji - vieta. Tai nestebina, nes komanda buvo išties kukli. Rezultatyviausiai joje žaidė gynėjas Tomas Rakauskas, kurį turbūt prisimena anaiptol ne visi LKL gerbėjai.

Vėliau buvo visko - nuo bankroto grėsmės iki sėkmingų sezonų. 2006 m. „Nevėžis" finišavo ketvirtas tiek LKL, tiek Baltijos krepšinio lygoje. Nors finansinių audrų netrūko, Kėdainių klubo įsiliejimą į LKL galima vadinti sėkmės istorija. Jis - vienas iš nedaugelio antrojo diviziono nugalėtojų, išlikusių elitinėje lygoje iki šiol.

Kauno „Triobet" ir „Atletas"

Šiuo metu galioja taisyklė, kad dublerių komandos, net ir laimėjusios NKL, negali pretenduoti į LKL. 2008 m. tokių apribojimų nebuvo ir aukščiausią divizioną papildė „Žalgirio" dublerių ekipa, prieš debiutinį LKL sezoną pakeitusi pavadinimą į „Triobet". Komandoje žaidė tokie krepšininkai kaip Vytenis Jasikevičius, Adas Juškevičius, Vytenis Lipkevičius, Simas Sanderis Venė (Siim-Sander Vene). „Triobet" šauniai debiutavo LKL, užėmė šeštąją vietą reguliariajame sezone, bet vėliau reikalai suprastėjo.

Po debiutinio sezono „Triobet" susijungė su Kauno „Aisčiais". 2010 m. ši Kauno komanda lentelėje liko paskutinė ir atsisakė kovoti dėl vietos LKL pereinamosiose rungtynėse.

Dar po dvejų metų NKL čempionu tapo Kauno „Atletas", taip pat pasinaudojęs teise persikelti į LKL. Šis projektas irgi nebuvo sėkmingas. „Atletas" elite išsilaikė tik du sezonus, abu kartus užimta 11-oji vieta.

Prienų „Rūdupis"

2009-2010 m. sezone daug kalbėta apie Šeškų šeimą. Virginijaus Šeškaus treniruota komanda po triumfo NKL persikėlė į LKL ir finišavo septinta tarp 13-os ekipų. Trenerio sūnus Edvinas sulaukė dėmesio, nes aukščiausiame divizione debiutavo būdamas vos 14-os metų. Tiesa, jis tą sezoną sužaidė tik vieną mačą, o svarbiausius vaidmenis atliko Valdas Dabkus, Gintautas Vileita, Giedrius Jankauskas.

Vėliau prieniškiai su V.Šeškumi priešakyje ne kartą viršijo lūkesčius, keliamus mažo miesto komandai. 2011 ir 2012 m. jie iškovojo LKL bronzą, žaidė Europos taurės turnyre. 2014 m. prieniškiai laimėjo LKF taurę, pusfinalyje įveikę „Žalgirį", o finale - Vilniaus „Rytą".

Šiame dešimtmetyje padėtis ėmė nuosekliai prastėti. Komandoje jau nebuvo V.Šeškaus, LKL lentelėje ji du sezonus iš eilės nepateko į dešimtuką. Po 2022-2023 m. sezono, kurį Prienų ekipa baigė turėdama autsaiderės statusą, teko skelbti bankrotą.

Palangos „Naglis"

Populiariausias Lietuvos kurortas taip pat turėjo progą pasimėgauti aukšto lygio krepšiniu, bet tai truko neilgai. 2010 m. „Naglis" žengė į LKL kaip NKL čempionas ir debiutiniame sezone liko priešpaskutinis - 12-as. Ši pozicija užimta ir kitus du sezonus, tačiau akivaizdu, kad šiuo atveju posakis „stabilumas - meistriškumo požymis" yra sunkiai pritaikomas. Po trijų LKL praleistų sezonų „Naglis" grįžo ten, iš kur atėjo - į NKL.

Pasvalio „Pieno žvaigždės"

2011 m. Pasvalio komanda laimėjo NKL, bet pralaimėjo palangiškiams pereinamąsias rungtynes. Į LKL teko žengti komerciniu keliu, perimant licenziją iš Vilniaus „Perlo". Pasvaliečiai iškart parodė, kad aukščiausiame divizione yra linkę pasistumdyti. Jie užėmė penktąją vietą reguliariajame sezone, ketvirtfinalyje atkakliai kovėsi su „Rūdupiu", kuriam seriją pralaimėjo 1-2.

„Pieno žvaigždžių" klubas ilgai buvo LKL vidutiniokas, netgi stiprus vidutiniokas. Geriausiai sekėsi 2015 m., kai reguliariajame sezone užimta ketvirtoji vieta. Visgi pastaraisiais metais pasivijo realybė, anksčiau ar vėliau užklumpanti daugumą LKL komandų iš nedidelių miestų. Praėjusį sezoną „Pieno žvaigždės" lentelėje liko paskutinės - 11-os, neskaičiuojant bankrutavusių „Gargždų". Liepą Pasvalio klubas paskelbė, kad traukiasi iš LKL, nes nesurenka minimalaus 800 tūkst. eurų biudžeto.

Jonavos „CBet"

Antras V.Šeškaus žygis iš NKL į LKL įvyko su Jonavos komanda. Jonaviškiai 2021 m. triumfavo antrajame divizione ir persikėlę į elitinį divizioną visai nepasimetė, užėmė ketvirtąją vietą reguliariajame sezone. Tiesa, ketvirtfinalyje juos eliminavo „Šiauliai". Kitą sezoną „CBet" užėmė šeštąją vietą, dar kitą - septintąją. 2023 m. pavyko patekti į Karaliaus Mindaugo taurės finalą. Nors Jonavoje jau nėra V.Šeškaus, komanda toliau maloniai stebina ir šiuo metu LKL lentelėje yra ketvirta.

Viena vertus, Jonavos pavyzdys turėtų įkvėpti komandas, pretenduojančias žaisti LKL. Klubas išliko lygoje, krizės ženklų nesimato. Kita vertus, jonaviškiai LKL žaidžia tik ketvirtą sezoną ir dar anksti kalbėti apie ilgalaikę sėkmę. Pasvalio pavyzdys rodo, kad pamatai, kurie atrodo labai tvirti, po kelerių metų gali pradėti byrėti.

„Gargždai"

Kol kas paskutinis atvejis, kai NKL čempionai papildė LKL. Ir turbūt pats liūdniausias atvejis. „Gargždai" į LKL atėjo 2022 m., debiutininame sezone jie liko priešpaskutinėje - 11-oje - vietoje. Praėjusį sezoną gargždiškiams teko autsaiderių etiketė, bet ne ji buvo pats blogiausias dalykas. 2024 m. sausį klubas pranešė, kad pradeda bankroto procedūras ir traukiasi iš LKL. Skaudu, kai aukščiausio diviziono komanda bankrutuoja po sezono, tačiau pasitraukimas sezono metu - precedentų neturėjęs atvejis, padaręs didelę žalą lygos reputacijai.