“Žalgirio” fanas - pomėgis ir pareiga

Nuo 2001 m. gyvuojančio ir daugiau nei 100 narių vienijančio “Green Death” (“Žalioji mirtis”) klubo prezidentu V.Plauška buvo išrinktas šios savaitės viduryje. 26-erių Kauno technologijos universiteto ekonomikos specialybės studentas poste pakeitė kadenciją baigusį ilgametį “Žalgirio” fanų lyderį Ričardą Petrauską. “Nuo kada pats esi “Green Death” klubo narys ir kaip juo tapai?” - “Sporto žmonės” paklausė V.Plauškos.

- Nors rungtynes žiūrėdavau ir anksčiau, tikrųjų “Žalgirio” fanų gretose esu nuo 2002-ųjų. Atėjau pavasarį ir iš karto su kitais ėmiau važinėti į Vilniuje vykstančias Lietuvos krepšinio lygos finalo rungtynes. O rudenį įstojau į klubą ir iš karto buvau išrinktas į valdybą. Iš pradžių viskas buvo lyg ir dėl smagumo, bet pamažu virto rimta veikla. Užsikrėčiau kolektyvo dvasia - kelionėmis, bendravimu, rungtynių laukimu, reakcija į teigiamus ir neigiamus įvykius aikštėje, pergalės euforija. Tai smarkiai užkabino ir nepaleidžia. Malonių pojūčių norisi periodiškai, todėl ir važinėju palaikyti savo komandos.

- Koks skirtumas tarp krepšinio komandos fano ir gerbėjo?

- Fanas palaiko komandą neatsižvelgdamas į tai, ar jai sekasi, ar ne, ar ji laimi, ar pralaimi, važinėja į išvykos rungtynes. O gerbėjai dažniausiai džiaugiasi, kai ekipa laimi, o kai ištinka nesėkmė - keikia. Ir palaiko komandą tik tada, kai patogu. Ar išgėrę kelis bokalus alaus, ar prie televizoriaus. Sirgaliams reikia sukurti sirgimo sąlygas - komanda turi laimėti kelerias rungtynes iš eilės, ir tada visi į salę eis gerai praleisti laiko ir tikėdamiesi vien tik pergalės.

- Kokias pareigas atlieka “Green Death” prezidentas?

- Prezidentas koordinuoja valdybos ir visų narių veiklą, palaiko ryšius su įmonėmis. Sau pasilikau ir ankstesnį užsiėmimą, išvykų organizavimą. Dažniausiai darbus pasiskirstome, kad būtų aktyvesnė agitacija. Jos reikia kuo platesnės - į paskutines rungtynes važiavo 15 naujų žmonių, o tai reiškia, kad norinčių prisidėti netrūksta, reikia tik daugiau informacijos.

- Kokius tikslus sau keli būdamas šiame poste?

- Mano vizija - klubo išsiplėtimas. Noriu, kad agitacijos būtų daug, ir ji būtų kuo įvairesnė, kad pritrauktų kuo daugiau žmonių. Sieksiu, kad būtume aktyvūs, “Žalgirį” palaikytume įvairiausiais būdais. Man ne pavyzdys neaišku ką tribūnose veikianti pižonų kompanija, kuri moka tris dainas ir vežiojasi dvidešimt būgnų.

- Kokių amžiaus grupių ir kokių specialybių žmonės priklauso “Green Death” klubui?

- Įvardyti labai sudėtinga. Vienu metu amžiaus skalė svyravo nuo 14 iki 60 metų. O specialybių turime įvairiausių - pradedant moksleiviais ir studentais, baigiant verslininkais ir daktarais.

- Kokių privilegijų turi “Green Death” klubo nariai?

- “Green Death” nariams per “Žalgirio” klubą perkame šiek tiek pigesnius abonementus, bet pagrindinis pranašumas - mažiau kainuojančios kelionės į komandos išvykų rungtynes. Be to, jie turi teisę įsigyti mūsų atributikos, kuri skirta tik klubo nariams. Rengiame susitikimus su žaidėjais, “Žalgirio” administracija, švenčiame sezono atidarymo ir uždarymo šventes, “Green Death” gimtadienius. Kitais metais sukaks 25 metai, kai klubas gyvuoja neoficialiai, ir 10 metų, kai veikiame oficialiai.

- Ar klubo nariai turi progų pabendrauti su žalgiriečiais?

- Daugiausia bendrauti tenka išvykose, kai po rungtynių su krepšininkais padėkojame vieni kitiems. Kitais atvejais žaidėjai paprasčiausiai neturi laiko. Jų režimas griežtas - treniruotės, rungtynės, poilsis.

- Sporto fanai kitiems žmonėms gana dažnai atrodo panašūs į chuliganus. Kodėl?

- Galbūt todėl, kad fanai yra organizuota grupė. Žmonės mato būrį, einantį su komandos atributika, o tai gali atrodyti kiek provokuojamai ar agresyviai. Kodėl mūsų bijo? Tai - klausimas psichologams. Yra bijomasi ir patriotiškai nusiteikusių žmonių, kurie vaikšto ant rūbų prisisiuvę Lietuvos vėliavėlę. Tai sunkiai suprantama. Apskritai fanų agresyvumo mitas yra atėjęs iš užsienio šalių, kur skandalais pasižymi futbolo žiūrovai. O mes juk palaikome krepšinio komandą.

- Tačiau per televiziją pamačius vaizdelius, kai tarpusavyje mušasi “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” sirgaliai, kyla įvairių minčių...

- O ką daryti, jeigu mus užpuola? Juk nebėgsi! Tenka gintis, bet mes nesame chuliganai, kurie patys veltųsi ir provokuotų kitus žmones.

- Kodėl tarp jūsų ir “Lietuvos ryto” fanų yra tokia didelė priešprieša?

- Tai - pagrindiniai mūsų varžovai, o nesutarimai su jais tęsiasi jau senokai. Dažniausiai iškilus tiems tarpusavio konfliktams suveikia bandos jausmas... Žinoma, oponentų pusėje yra įvairių žmonių - jei yra kokių bendrų renginių ar reikalų, susijusių su nacionaline rinktine, santykius palaikome. Tačiau su tokiais, kurie mušė mano draugus, stengiuosi nebendrauti.

- Kai žaidžia rinktinė, paliaubos įsivyrauja ir tarp komandų fanų?

- Kaip ir per olimpiadą, žaidžiant rinktinei karai nevyksta.

- Ar per visą “Green Death” istoriją pasitaikė žmonių, kuriuos teko šalinti iš klubo?

- Buvo ir tokių istorijų. Anksčiau, kai bilietus būdavo galima nusipirkti prie salės ir perparduoti šalia pat kasų, tuo užsiimdavo vienas mūsiškis. Vieną kartą kitas mūsų klubo narys pamiršo bilietą ir pagalbos kreipėsi į spekuliuojantį kolegą. Pastarasis bilietą pasiūlė su milžinišku antkainiu. Plėšti iš savų - įžūlu, todėl su juo atsisveikinome. Iš klubo buvo išmesta ir viena mergina. Ji kabinėdavosi prie krepšininkų, įkyriai lįsdavo bendrauti, brukdavo savo telefono numerį. To jau buvo per daug - reikia turėti bent kiek savigarbos.

- Kas tau kelia didžiausią nerimą kalbant apie Lietuvos krepšinį?

- Teisėjų šališkumas. Jų darbe broko būna labai dažnai. Ne tik žaidžiant su “Lietuvos rytu”, bet ir su silpnesnėmis komandomis. Kartais imi dvejoti - ar jie šališki, ar neprofesionalūs, ar jiems pinigų sumokėta? Kai Sporto halėje skraidė skardinės, chaosą taip pat išprovokavo teisėjų švilpukai. Sporto halėje - ne keli žmonės. Šimtai mato, kai švilpiama klaidingai, jų neapgausi. Ko siekiama tokiais veiksmais? Net ir Eurolygoje būna atvejų, kai švilpia į kurios nors vienos komandos pusę. Turbūt dėl to, kad jos biudžetas didesnis. Todėl viską turi kompensuoti geru žaidimu. Jei būsi visa galva pranašesnis, teisėjai nieko nesugebės padaryti ir tavęs nenusmukdys.

- Ko pats tikiesi iš “Žalgirio” šiame sezone?

- Kaip ir visada, tikiuosi pergalių kiekvienose rungtynėse ir kiekviename turnyre. Tačiau kaip komandai seksis, pamatysime sezonui įsibėgėjus. Tadas Klimavičius neseniai prisiminė, kad “Žalgiris” gerą sudėtį turėjo ir prieš porą metų, bet atėjus krizei žaidėjai išsilakstė. Tačiau apie tokį scenarijų galvoti neverta. Geriau pasidžiaugti, kad komandoje yra net 5 rinktinės nariai. Tuo metu “Lietuvos ryte” - vienintelis Martynas Gecevičius. Situacija visiškai pasikeitė - prieš kelerius metus Vilniaus komanda turėjo beveik pusę rinktinės, o žalgiriečiai į ją nepatekdavo arba šildydavo suolą.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Sporto žmonės"