Sekmadienis, įėjęs į Lietuvos ir pasaulio aviacijos istoriją: legendinė „Bellanca" pakilo po beveik 100 metų pertraukos

Prieš istorinį skrydį buvo priminta, kad savo XX a. pradžioje įvykdytą žygdarbį pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas dedikavo jaunai Lietuvos valstybei, o tauta negali išlikti, jeigu pamiršta savo didvyrius. Akcentavus minėto momento svarbą, buvo patikslinta, kad sekmadieninis restauruotos „Bellenca" skrydis yra didelio ir ilgo kelio pradžia. Galutinis jo tikslas - „Bellanca" perdarius į „Lituanicą", pakartoti S.Dariaus ir S.Girėno skyrdį per Atlantą.

„Mažas žingsnis žmogui, bet didelis - žmonijai -, istorine tapusia fraze realizuojamą idėją apibūdino R.Paksas. - Kanadoje lėktuvą įsigijome ir vėliau Amerikoje restauravome ne tam, kad tiesiog pasiskraidytume. Tikslas yra įveikti 8000 km ir pakilus Čikagoje pasiekti Kauną. Vertinant optimistiškai, tai galėtume pabandyti padaryti jau 2023-ais. Visgi visi puikiai supranta, kad planai keičiasi, todėl galutinė projekto data - 2029-ieji".

Atsargias prezidento prognozes nesunku buvo suprasti, nes sėkmingas projekto realizavimas priklauso nuo daugelio veiksnių.

„Orignalius „Bellanca" brėžinius gavome, tačiau klausimas - kur rasti S.Dariaus ir S.Girėno sukurtos „Lituanicos" brėžinius - vis dar lieka atviras. Tikimės, kad jie vis dar saugomi Amerikoje ir juos pavyks gauti. Tada reikės lėktuvą perdaryti, kad jis taptų „Lituanica" ir vietoje numatyto 1000 km kelio, galėtų įveikti 8000 km. Tuomet ties lėktuvo perdarymu dirbo visa pramonė, dabar irgi teks padirbėti ir konstruktoriams, ir inžinieriams. - detales pasakojo R.Paksas. - Tam reikia nei daug, nei mažai - 25 000 eurų, todėl vertiname ir mielai priimame bet kokią pagalbą, nes jos per daug nebus. Be to, kadangi tai svarbu ne tik esantiems Lietuvoje, bet ir po visą pasaulį išsibarsčiusiems mūsų tautiečiams, tikimės, kad ir jie prisidės (parama telefonu 1670)".

Antras pilotas R.Noreika neslėpė, kad prieš pakilimą kiek jaudinosi.

„Suprantu istorinę šio skrydžio prasmę, tačiau, kol kas, viršų ima nerimas ir starto jaudulys, nes pirmą kartą teks skirti tokiu, praėjusio amžiaus pradžioje pagamintu, lėktuvu. Manau, kad kai tik jis atsiplėš nuo žemės, jaudulys užleis vietą kitiems jausmams, bet galutinai džiaugtis galėsiu tik nusileidus", - atviravo R.Noreika. Taip pat jis buvo dėkingas R.Paksui tiek už tai, kad pastarasis ėmėsi tokios iniciatyvos, tiek už tai, kad jis buvo pasirinktas legendinio skrydžio pilotu.

O štai Laima Paksienė pasirengimą skrydžiui stebėjo ramiai.

„Dievas saugo gerus žmones. Be to, Rolandas - patyręs, atsakingas, rimtai kiekvienam žingsniui pasiruošiantis pilotas. Jis puikia suvokia atsakomybę tiek už save, tiek už kitus, todėl vengia spontaniškų, neapgalvotų veiksmų. Galiausiai aš jį palaikau tiek mintimis, tiek savo maldose, tiek skaniais pusryčiais, tad net neabejoju, kad viskas bus gerai", - gera nuotaika tryško L.Paksienė.

Jos žodžiai buvo pranašiški - 14,30 pakilusi „Bellanca" 15,00 sėkmingai nusileido Pociūnų aerodrome.

Po skrydžio pilotai neslėpė, kad dar „bus reikalų" ir prie naujojo lėktuvo reikės pasipratinti. Visgi, pabrėžę, kad tai - tik pradžia, į ateitį jie buvo linkę žvelgti optimistiškai.

„Pirmas skrydis pavyko, tad judėsime toliau. Manau, šiuos metus paskirsiu tam, kad priprasčiau prie lėktuvo, o jis - prie manęs, - sakė R. Paksas. - Sekmadienį oras buvo geras, bet reikės išbandyti, kaip lėktuvas elgiasi ekstremaliomis sąlygomis, kaip jis valdomas pučiant stipriam šoniniam vėjui ir t.t. Reikia nepamiršti ir to, kad norint įveikti Atlantą, lėktuvą reikės aprūpinti dideliu degalų ir nemažu tepalų kiekiu. Tad inžinieriams teks įvertinti jo „gležnumą" ir atitinkamai sutvirtinti konstrukciją, kad ji atlaikytų 3 kartus didesnį negu sveria pats lėktuvas, svorį. Tuomet reikės pabandyti, kaip jis su tokiu svoriu kyla. Galbūt reikės perdaryti ar tobulint variklį. Veiklos bus, tačiau įvertinus pirmąją patirtį, neabejoju, kad mums tai pavyks".