1 nuotr.Naujausios šalies gyventojų apklausos rodo, kad balandį du trečdaliai žmonių padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. Visgi pesimistiškai situaciją vertinančių gyventojų dalis lyginant su kovo mėnesiu sumažėjo 11 procentinių punktų.
Eltos užsakymu „Baltijos Tyrimų“ balandžio 10–21 dienomis atliktos apklausos respondentų buvo prašyta įvertinti, ar, jų manymu, pastaruoju metu situacija Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę.
Balandį 18 metų ir vyresnių gyventojų, manančių, kad situacija Lietuvoje gerėja, buvo trečdalis (32 proc.), kai du trečdaliai (67 proc.) nurodė, kad situacija šalyje blogėja, o 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Kovą pesimistiškai nusiteikusių gyventojų dalis siekė 76 proc., o palankiai situaciją vertinančių respondentų buvo 23 proc.
Apklausos taip pat parodė, kad šį balandį padėtį šalyje kaip gerėjančią vertinančių gyventojų skaičius paaugo 10 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Optimistiškiau gyventojai šį balandį nusiteikę ir lyginant su vasario mėnesiu, kai padėtį kaip gerėjančią vertinančių gyventojų skaičius buvo 9 proc. mažesnis.
Kaip parodė apklausa, kad situacija Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau mini jaunimas iki 30 metų, tai nurodė 48 proc. jų. Taip optimistiškiau yra nusiteikę didmiesčių gyventojai, taip manančių jų yra 42 proc., šalies perspektyvas labiau teigiamai vertina 43 proc. respondentų su aukštuoju išsilavinimu bei 44 proc. apklaustų gyventojų su didžiausiomis (virš 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį. Kad Lietuvoje reikalai iš esmės gerėja, dažniau mano besimokantis jaunimas (48 proc.), vadovai (38 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (37 proc.), dešiniųjų pažiūrų gyventojai (48 proc.).
Tiesa, kad padėtis šalyje blogėja yra įsitikinusi didesnė dalis vyresnių nei 50 metų žmonių, 74 proc. tokio amžiaus respondentų. Taip pat pesimistiškiau Lietuvos perspektyvas vertina kaimo gyventojai, taip mano 78 proc. jų, respondentai baigę kolegiją ar technikumą, iš jų 73 proc. bei 72 proc. respondentų su mažiausiomis (iki 1100 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, bedarbiai ir namų šeimininkės (71 proc.) bei darbininkai ir ūkininkai (73 proc.), lenkų (86 proc.) bei rusų (76 proc.) tautybių gyventojai, respondentai, dirbantys valstybiniame sektoriuje (72 proc.).
Apklausa vyko balandžio 10–21 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų, apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
