LGBT prie Katedros bado akis

Praėjus šių metų LGBT eitynėms, į miesto valdžią kreipėsi Krikščionių sąjunga, įsitikinusi, kad Katedros aikštė Vilniuje nėra tik šiaip skveras susirinkimams: „Čia atgimstant Lietuvos Nepriklausomybei meldėsi Lietuvos žmonės ir vargu, ar jie meldėsi, prašydami LGBT paradų."

Todėl sąjunga parengė kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl Katedros aikštės ir kitų sakralinių bei istorinių vietų niekinimo. „Krikščionių sąjungos Taryba atkreipia Jūsų ir visos Lietuvos visuomenės dėmesį į pastaruoju metu padažnėjusius atvejus, kuomet sakralinėse ir istorinės pagarbos vertose vietose vyksta tam visiškai netinkami renginiai", - rašoma laiške.

Krikščionių sąjungos pirmininko Rimanto Jono Dagio pasirašytame dokumente nurodoma, kad šių metų liepos 1 dieną įvykęs susibūrimas, populiariai vadinamas gėjų paradu, Vilniaus Katedros aikštėje ir vėl subūrė publiką, atvirai besityčiojančią iš krikščioniško tikėjimo tiesų ir tautos istorijos tradicijų: „Apgailestaujame, kad Vilniaus savivaldybė lengvabūdiškai leido organizuoti tokius renginius netinkamose vietose. Atkreipiame dėmesį, kad prisidengdamos leidimu, išduodamu legaliai veikiančioms bendrijoms, savo dalyvavimą renginiuose pabrėžtinai eksponavo ir jokio teisinio statuso neturinčios „organizacijos".

Krikščionių sąjunga, kaip demokratiškoje šalyje veikianti politinė organizacija, visada pasisakė už asmens ir organizacijų laisvę reikšti savo įsitikinimus bei ginti savo pažiūras. Tačiau tuo pat metu ji pabrėžia, kad kiekviena tokia raiška turi turėti savo vietą, laiką, bei sveiku protu suvokiamas raiškos formas. Katedros aikštė nėra vieta, kurioje būtų galima demonstruoti tikėjimui ir mokslui prieštaraujančias idėjas. Katedra yra daugiau negu administraciškai suvokiami maldos namai. Krikščionybė nėra tik malda, tik religija."

Laiške savivaldybėje rašoma, kad Katedra matė ne vieną niekinimą - ją siaubė užpuolikai iš carinės Rusijos, ją desakralizavo sovietinis režimas, dabar Katedrai gresia XXI amžiaus pseudokultūros pavojus. „Turime nubrėžti ribas, kurių neleistume peržengti. Tos linijos - tai ne fizinės tvoros ar ženklai ant šaligatvio plytelių. Linijos visų pirma yra bendroji viešosios kultūros ir etikos norma, kurios peržengimas jau nieko bendro neturi su tolerancija, emancipacija, laisve ir pasaulietiškumu.

Siūlome Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pripažinti, kad dėl minėtų eitynių vietos leidimo buvo padaryta klaida ir ateityje panašių klaidų nekartoti bei atsakingai žiūrėti į reginių turinį ir pateikimo formas", - rašoma laiške savivaldybei.

Bet vargu, ar galima tikėtis savivaldybės atgailavimo, net ir žinant, kad dabartinis miesto meras Valdas Benkunskas yra krikščionių demokratų atstovas. Juk meras ir pats dalyvavo šių metų LGBT eitynėse. O kalbėdamas apie LGBT vėliavos spalvomis išpieštą perėją Vilniuje sakė, kad tai yra tradicija, kurios neplanuojama keisti.

„Man atrodo, kad Vilnius yra atviras miestas, kuriame visiems užtenka vietos: ir skirtingiems požiūriams, ir skirtingiems prioritetams, ir skirtingiems įsitikinimams apie vienus ar kitus dalykus. Šita tradicija - renginys, kuriame aš pats dalyvausiu - tikrai randa vietą mūsų mieste, žiūrint į vakarietiškos Europos sostinės tradicija. O šita vieša erdvė (Pylimo g. perėja - aut. past.), galime ją vadinti gatvės elementu, perėja, manau, turi jau tradiciją, kurios mes nei keičiame, nei aukštiname, nei žeminame. Tai tiesiog yra tradicija parodyti, kad Vilnius yra atviras ir laisvas miestas visiems", - sakė meras.

„Vakaro žinios" dar pernai kreipėsi į Vilniaus arkivyskupijos kuriją su klausimais, ar LGBT renginiai yra derinami su bažnyčios atstovais. Tuomet buvo atsakyta, jog kurija tiesiog gauna informaciją apie planuojamą renginį. Pasiteiravus, ar kurija turi teisę neleisti renginiui vykti, atstovai neatsakė.