Protestai Sakartvele sulaukia vis daugiau Vakarų dėmesio

Užsitęsusi protesto akcija

Protestai šalyje nerimsta nuo balandžio 15 d., tačiau balandžio 30 ir gegužės 1 dienomis jie tapo neprognozuojami. Parlamentinė dauguma antrą kartą įstatymui pritarė gegužės 1 d. Opozicija ir prie parlamento susirinkę protestuotojai reikalavo atšaukti „rusišką įstatymą", bet kai liko neišgirsti, protestai atsinaujino su nauja jėga. Akcijos metu demonstrantai į pareigūnus ir parlamento pastatą mėtė akmenis, butelius, dūminius užtaisus, kūrė laužus. Pareigūnai naudojo ašarines dujas, dujų balionėlius ir vandens patrankas.

Naktį į gegužės 2-ąją po teisėsaugos ir protestuotojų susidūrimų į ligonines pateko 15-a žmonių. Naktį į ketvirtadienį neramumai tiek išplito, kad ryte parlamentarai nusprendė nedirbti. Paskutinėmis žiniomis protestai tęsiasi ir penktadienį.

Sakartvelo valdžia teigia, kad būtina užtikrinti užsienio paramos žiniasklaidai ir nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) skaidrumą. Įstatymo priešininkai pabrėžia, kad įstatymas sulygina šalies draugus ir priešus, klijuoja etiketes ir stabdo Sakartvelo integraciją į ES.

EK reakcija

Europos Komisija atidžiai ir nerimaudama stebi situaciją Sakartvele, kur nerimsta prieš porą dienų prasidėję protestai, patikino EK vadovė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen).
„Nerimaudama stebiu įvykius Sakartvele ir smerkiu prievartą Tbilisio gatvėse", - nurodoma jos publikacijoje.

Taip pat ji pakomentavo ir protestų priežastimi tapusį įstatymą apie užsienio agentus.

„Sakartvelas pasiekė kryžkelę. Reikia rinktis į Europą vedantį kelią", - akcentavo U.fon der Lejen.

Į protestuotojų bei pareigūnų susidūrimus sureagavo ir ES užsienio reikalų bei saugumo politikos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell). Pasak jo, jeigu skandalingas įstatymas bus priimtas, Sakartvelui gali kilti sunkumų siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Tbilisį supykdė Paryžiaus pozicija

Prancūzijos URM pareiškimas apie įvykius, sekusius po antro įstatymo patvirtinimo yra neobjektyvus ir tik skatina tam tikrų grupių, susijusių su opozicija bei finansuojamų iš užsienio, smurtinius veiksmus, teigiama Sakartvelo URM pranešime.

Prancūzų Užsienio reikalų ministerija gegužės 2 d. socialiniame tinkle „X" rašė, kad nerimauja dėl situacijos Sakartvele ir pasisako prieš smurtinį elgesį su protestų dalyviais. Taip pat buvo akcentuota, kad Sakartvelas, reaguodamas į šalies visuomenės norus, privalo toliau stengtis priartėti prie ES.

„Sakartvele susirinkimo ir nuomonės saviraiškos laisvę užtikrina aukšti standartai. Šalies teisėsaugininkai, atmetus kelis nemalonius incidentus, elgėsi laikydamiesi aukštų žmogaus teisių standartų", - patikino šalies URM.

Taip pat institucija nurodė, kad nekomentavo grubaus prancūzų pareigūnų elgesio su Paryžiuje vykusių demonstracijų dalyviais.

„Primename, kad Sakartvelo valdžia susilaikė nuo kritikos Prancūzijos adresu net tada, kai Paryžiuje prieš mitinguojančius asmenis teisėsauga panaudojo brutalius, visuotinai priimtiems žmogaus teisių standartams prieštaraujančius, metodus", - pabrėžė URM.

Premjero kaltinimai JAV

Sakartvelo premjeras I.Kobahidzė apkaltino buvusią JAV ambasadorę šalyje Kelę Dengnan (Kelly C. Degnan) prisidėjus prie bandymų 2023 m. surengti revoliuciją. Tai jis po pokalbio su JAV valstybės departamento patarėju Dereku Šole (Derek Chollet) parašė savo paskyroje tinkle „X".

„Kalbėjausi su p. D.Šole ir išreiškiau apgailestavimą dėl dviejų bandymų surengti šalyje revoliucijas 2020-2023 metais. Prie to prisidėjo iš užsienio šaltinių finansuojamos NVO ir JAV ambasadorė. Jeigu jų pastangos būtų buvusios sėkmingos, Sakartvele būtų atidarytas antras frontas.

Taip pat paaiškinau p. D.Šolei, kad melagingi JAV valstybės departamento pareiškimai, susiję su skaidrumą garantuojančiu įstatymu ir mitingais mums primena analogiškus melagingus 2020-2023 m. JAV ambasadorės pareiškimus, palengvinusius iš užsienio finansuojamų organizacijų smurtavimą ir prisidėjusius prie tuomet vykusio revoliucinio proceso.

Paaiškinau jam, kad esant tokiai situacijai santykių atnaujinimui reikės ypač daug pastangų ir tai bus neįmanoma be teisingo ir sąžiningo požiūrio.

Aš nieko nesakiau p. G.Šolei dėl žiauraus susidorojimo su Niujorke protestuojančiais studentais", - apibendrino I.Kobahidzė.

Taip pat, kadangi Vašingtonas reikalavo stabdyti įstatymo apie užsienio agentus svarstymą, I.Kobahidzė atšaukė savo planuotą vizitą į JAV.