Kodėl netapome Europos sanatorija?

Grožio ir sveikatos paslaugų klinikos „Fi Clinica" direktorius dr. Laurynas Jarukas pažymi, kad medicinos turizmas yra patrauklus ne tik tiesiogiai šias paslaugas teikiančiam verslui. Pasak pašnekovo, ši sritis naudinga ir visai vietos ekonomikai: „Į Lietuvą atvykę pacientai apgyvendinimo įstaigose vidutiniškai praleidžia apie savaitę. Trečdalis jų atvyksta su lydinčiais asmenimis. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros duomenimis, medicinos turistų išlaidų krepšelis yra bent 5 kartus didesnis lyginant su vietos turistų išlaidų krepšeliu. Pastarasis siekia apie 145 Eur."

Užsieniečiai vertina greitį ir kokybę

L.Jarukas sako, kad užsieniečiai Lietuvą medicininėms procedūroms renkasi dėl gero vertės pasiūlymo - tinkamo kainos, kokybės ir prieinamumo santykio. „Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ortopedinių operacijų reikia laukti apie 4 metus. Privačiose klinikose tiek laukti, aišku, nereikia. Bet operacijos kaina gali būti 2 ar 3 kartus didesnė nei Lietuvoje", - pavyzdį pateikia pašnekovas.

Skaičiuojama, kad bendra šalies medicininio turizmo paslaugų eksporto vertė pernai viršijo 100 mln. Eur. Pasaulinė medicininio turizmo rinka 2021 m. buvo vertinama 76,8 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad iki 2027 m. jos vertė pasieks beveik 161 mlrd. JAV dolerių.

Kiti valstybės prioritetai

Asociacijos „Lietuvos medicinos turizmo klasteris" vadovas Gražvydas Morkus teigia, kad potencialo Lietuvos medicinos turizmo ir šių paslaugų eksporto srityje yra daug. Jis priduria, kad nėra galimybių potencialą realizuoti, nes trūksta valstybės dėmesio. Privatus verslas nėra pajėgus atstoti valstybės mastu veikiančią strategiją, tarptautinės rinkodaros ir klientų pritraukimo programas.

„Mes jau daug metų siekiame sudominti valdžią medicininio turizmo rinka. Bet rezultato nėra, nors medicininis turizmas, įvairiais skaičiavimais, generuoja nuo 4 iki 11 kartų daugiau pinigų nei įprastas turizmas. Kol egzistavo turizmo departamentas, mes su juo dar rasdavome bendrą kalbą - verslas buvo kviečiamas į verslo misijas, parodas ir t.t. Kai departamentas buvo perorganizuotas, aktyvi veikla baigėsi", - pasakoja G.Morkus ir priduria, kad Lietuvos turizmo plėtros programoje iki 2020 m. sveikatos turizmas tarp prioritetų buvo, tačiau naujoje plėtros programoje jo nebeliko.

Anot jo, Lietuva turi tam tikrą unikalumą, kurį galima būtų išnaudoti tarptautinei reklamai. Tai - su mineraliniais vandenimis susijusios paslaugos. Bet nei jomis, nei kitomis medicinos ar sveikatinimo paslaugomis Lietuva nėra garsinama. „Mūsų šalies su tokiomis paslaugomis niekas neasocijuoja, nes su tuo nėra dirbama. Buvome netgi sugalvoję tokią kampaniją, norėjome pavadinti Lietuvą Europos sanatorija. Bet tai neįvyko", - prisimena G.Morkus.

Konkurentai užsienyje

Pasak G.Morkaus, sektini valstybinio sektoriaus skatinimo programų pavyzdžiai yra Tailande, Sakartvele, Graikijoje ir lietuvių pamėgtoje Turkijoje.

„Pavyzdžiui, kartvelai pritraukė didžiules investicijas iš amerikiečių, kurie ten pastatė klinikas ir kitą infrastruktūrą. Be investuotojų jie galimai iki šiol neturėtų pajėgumų, kaip ir mes dabar neturime. Turime puikus gydytojus ir sąlygas, bet neturime galimybių priimti pacientus. Ir kalbu ne tik apie apgyvendinimą. Neturime pakankamai laisvų palatų, laisvų gydytojų, slaugytojų. Ypač trūksta personalo, mokančio Skandinavijos šalių ir kitas užsienio kalbas", - sako G.Morkus.

Be to, pasak jo, Lietuva nėra sudariusi sutarčių su kitomis šalimis. Nera suderintos ir paslaugų akreditacijos: „Pavyzdžiui, Norvegijos „Sodros" atitikmuo yra pasirašęs sutartis su Ispanijos gydyklomis ir kompensuoja savo piliečių gydymą bei sveikatinimą jose. Norvegai mielai ten važiuoja, nes Ispanijoje, jų požiūriu, viskas kainuoja gerokai pigiau. Jie ten ir gydosi, ir pailsi. Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos ES reglamentuojamos, berods, nuo 2011 m. Tačiau Lietuva nėra pasirašiusi nei vienos tokios sutarties. Savo ruožtu ne ES šalių gyventojams vis dar yra sudėtinga gauti medicinines vizas į Lietuvą."