-
Keleivinio laivo kapitonas turėjo papūgą. Laive dirbo fokusininkas, kuris linksmino keleivius. Papūgai jo fokusai buvo taip atsibodę, kad ji per jo pasirodymus šaukdavo:
- Jis kortą paslėpė rankovėj!!!
- Triušis - po stalu!!!
- Kepurėje yra skylė!!!
Žodžiu, papūga ir fokusininkas vienas kitam didelės meilės nejautė.
Karta kilo audra, laivas paskendo, tik fokusininkas su papuga išsigelbėjo. Pluduriuoja abu vidury vandenyno ant kažkokio rasto ir tyli. Tyli valanda, dvi... Papūga neiškenčia:
- Gerai, gerai, pasiduodu... Greičiau sakyk, KUR LAIVĄ PADĖJAI ???
-
Į miestą atvažiavo Stasys Povilaitis. Vienas iš meistrų reguliuoja šviesą jo pasirodymui, tada Stasys Povilaitis dainuoja:
-Šviesk, švieski man vėl.
Meistras užsuka šviesą, kad dar stipriau šviestų, o Povilaitis ir vėl dainuoja:
-Šviesk, švieski man vėl.
Meistras dar labiau atsuka šviesą. Šviestuvai jau tuoj sprogs, o Povilaitis ir vėl:
-Šviesk, švieski man vėl.
Jau sprogo šviestuvai. Tada Povilaitis dainuoja:
-Kam sudeginai tu, tu.
-
Du policininkai budi savo darbo vietoje parke, staiga žiuri ant šakos kabo pakaruoklis. Na policininkai pagalvojo ir nusprendė kad problemos jiems nereikalingos ir aiškintis kur, kas, kaip ir kada nėra malonus užsiėmimas. Ir jie perkabino pakaruoklį toliau nuo parko kitu policininku budėjimo zonoje. Tie du žinoma pakaruoklį aptiko:
- Na, ir vėl jis pas mus kabo...
-
Ateina į klasę Petriukas su ištinusia lūpa. Draugai teiraujasi, kas jam atsitiko.
- Plaukiojom su tėvu valtimi po ežerą, ir man ant lūpos nutūpė vapsva.
- Ir ji tau įkando? - susidomėjo draugai.
- Ne, nespėjo, - papurtė galvą Petriukas, - tėvas ją irklu užmušė.
-
Petriukas sako:
- Na, tėveliai, pasiaiškinkit, aš gimiau žiemą, o žiemą nei kopūstai auga, nei gandrai skraido.
-Petriuk,mes tave balkone, po raugintų kopūstų bačka radome.
-
Petriukas sėdi ant suoliuko susiraukęs, piktas. Prieina prie jo Andriukas.
– Na, ko toks surūgęs?
Petriukas atsako:
– Sėsk šalia, papasakosiu.
Andriukas atsisėda, o Petriukas ir sako:
– Suolas dažytas…
