Išeina žmogus iš namų į lauką pasivaikščioti, grynu oru pakvėpuoti, žiūri – jo kaimynė blondinė verkia pasikūkčiodama. Nubėgo raminti, klausia, kas atsitiko. Blondinė verkdama atsako, kad vakar mirė jos mama. Kaimynas, kiek galėdamas apramino, ir nuėjo. Po kelių valandų grįžta, o blondinė dar labiau verkia. Jis vėl bando guosti, kad nesibaigė dar gyvenimas tuo, kad viskas bus gerai, o blondinė verkdama atsako: „Ne dėl savo mamos dabar verkiu. Man sesers gaila, ji ką tik skambino, jos mama irgi vakar numirė”.
