Žydinčios pievos mieste: ir turtas, ir grėsmė

Klaipėdos universiteto (KU) administracija, atsižvelgusi į mokslininkų rekomendacijas ir gerąsias tvarumą propaguojančių pasaulio miestų patirtis, nusprendė vasarą, kol šalyje vyrauja aukšta ir augalijos gyvybingumui nepalanki temperatūra, nebešienauti KU miestelio teritorijoje esančių žaliųjų plotų ir leisti čia formuotis pievoms. Per porą mėnesių paprastai saulės išdeginami žolynai suklestėjo ir pražydo įvairiaspalviais žiedais.

Žalieji plotai užima didžiąją dalį KU miestelio teritorijos, jų plotas apytiksliai gali siekti 20 ha.

Pasak KU botanikos sodo koordinatorės, biologės prof. Astos Klimienės, taip gausiai sužydusi pieva miesto teritorijoje - tikras turtas.

„Matome gyvą pievą, joje verda gyvenimas. Tai ne ta rusvai juoda plynė, kokias vasarą čia matydavome plytint",- sako prof. A.Klimienė.

Ji, beje, pastebi, jog dėl vis labiau šylančių vasarų pasaulyje keičiasi ir miestų aplinkos tvarkymo mados - trumpai skustas vejas ten, kur tai įmanoma, keičia pievų ar karščiui atsparesnės augalijos želdynai, į žydinčių augalų klombas taip pat keliauja pievų augalai, įvairios smilgų rūšys.

Švelnina karščių bangas

Šienaujamų žaliųjų plotų mažinimas, natūralių gamtinių atsikūrimo procesų skatinimas, anot biologinės įvairovės specialistų, viena iš miestų aplinkos gelbėjimosi nuo kaistančio klimato padarinių. Prie esamo grunto ypatybių natūraliai prisitaikiusi augmenija ne tik sugeba išgyventi, bet ir apsaugo dirvožemį nuo erozijos, o žydintys augalai tampa reikšmingu maisto šaltiniu turtingam ir sveikai aplinkos ekosistemai reikšmingam vabzdžių pasauliui. Gyvybingi žalieji plotai švelnina žmonių sveikatai pavojingas karščių bangas.

Pirmosios iniciatyvos keisti vejas pievomis gimė būtent mokslo bendruomenėse, dirbančiose su globalių aplinkos pokyčių problematika, tiriančiose klimato kaitą sąlygojančius ar švelninančius veiksnius.

Prof. habil. dr. Sergejus Oleninas kaip pavyzdį pristatė JAV Mičigano valstijos universitetą, akademinio miestelio vejas pavertusį žydinčiomis pievomis, kurios padeda išsaugoti apdulkintojų populiacijas ir kuria natūralesnį, patrauklesnį aplinkos vaizdą. „Kitas pavyzdys iš JAV - Minesotos valstija moka ūkių savininkams, kad jų žemėse būtų sėjami žydintys ir bitėms draugiški augalai",- tvaraus požiūrio geruosius pavyzdžius vardija mokslininkas.

Pagalba bitėms

KU Jūros tyrimo instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Robertas Staponkus pasidžiaugė, jog sužydusioje pievoje jau dabar gausu bičių ir kamanių. Būtent pastarosios sparčiai artėja prie išnykimo ribos, o čia jų mokslininkas aptiko net kelių rūšių.

„Atkreipkit dėmesį, ir karštis pievoje visai kitoks nei ant betono plytelių ar asfalto. Tai patvirtina ir temperatūros matavimai",- dar vieną pievos vertę akcentavo dr. Robertas Staponkus. Jis su kolegomis atmeta baimes dėl erkių pavojaus. Erkėms plisti reikia drėgnų pievų bei gyvūnijos gausos. Be to, nuo erkių žmones efektyviai saugo skiepai.

Anot KU infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus dr. Benedikto Petrausko, KU žaliųjų plotų prižiūrėtojai vasarą kosmetiškai trumpins tik siaurus želdynų ruožus prie šaligatvių kraštų ar pastatų. KU teritorijoje suvešėjusias pievas planuojama nupjauti tik vėlų rudenį, kad augmenija pavasarį turėtų lygias starto pozicijas.

Šienauja kasmet daugiau

Klaipėdos mieste žaliuosius plotus šienaujančios UAB „Klaipėdos želdiniai" vadovas Gediminas Valašinas informavo, kad kol kas Klaipėdos mieste šienaujami plotai tik didėja.

„Didėja dėl miesto plėtros, taip pat dėl to, kad kai kur prašoma pašienauti plačiau", - sakė pašnekovas.

Pasak pašnekovo, miesto žalieji plotai suskirtsyti į tris kategorijas, kurios šienaujamos skirtingais intervalais.

„Vieną kartą per savaitę žolė pjaunama centrinėje miesto dalyje esančiose aikštėse, skveruose. 1-2 kartus per mėnesį šienaujame žaliąsias juostas šalia pagrindinių miesto gatvių, o parkuose (Sąjūdžio, Ąžuolų giraitės ir kt.) žolė pjaunama vieną kartą per mėnesį. Bendras reikalavimas yra, kad žolė nesiektų 12 cm. Tad šienaujame, atsižvelgdami į poreikį", - sakė G. Valašinas.

Anot pašnekovo, bendrovė klaipėdiečių skundų ir prašymų šienauti sulaukia daugiau negu pageidavimų palikti pievą.

„Žmonės bijo erkių. Tad ypač pavasarį, kai žolė labai greitai suželia, sulaukiame daug prašymų kuo greičiau šienauti", - pasakojo G. Valašinas.

Erkių veisykla

Pievos gražu ir gerai, tačiau tik iš tolo pasižiūrėti. O tos miesto teritorijos, kuriose laiką leidžia žmonės su vaikais, augintiniais, turi būti šienaujamos. Žolėje, kuri yra aukštesnė kaip 10 cm, veisiasi erkės, kurios platina Laimo ligą ir erkinį encefalitą", - sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Rima Šimkuvienė.

Pašnekovės nuomone, miesto žalieji plotai yra skirti tam, kad žmonės galėtų juose atsipalaiduoti, kad nebijotų, jog vaikas ar augintinis užlips ant žolės. Todėl pabrėžė šienavimo svarbą miesto skveruose, parkuose.

O Klaipėdos universiteto ligoninė informuoja, kad erkiniu encefalitu sergančių pacientų daugėja.