3 nuotr.„Noriu sugrįžti į Klaipėdą kūrybiškai", - sako Klaipėdoje gimusi ir užaugusi, tačiau jau daugelį metų Ispanijoje gyvenanti juvelyrė Jurga Lago. Praeitą savaitę moteris savo naujausią, Ispanijoje sukurtą kolekciją „Pastel" pristatė būtent Klaipėdoje.
„Viskas gyvenime turi vykti natūraliai, nieko negali forsuoti. Kai forsuoji, niekas nepavyksta.
Jau nežinau, kiek metų, kai aš išvažiavau iš Klaipėdos ir Lietuvos į Ispaniją, Madridą, bet buvo penkeri labai intensyvūs mano rašymo metai.
Tuos penkerius metus nebendravau su žurnalistais, visiškai nedariau pristatymų", - „Vakarų ekspresui" prisipažino Jurga LAGO.
- Kodėl?
- Buvau pavargusi, nusivylusi, nudegusi. Man nepatiko vakarėliai, dideli renginiai, pristatymai, tuštuma. Tame labai daug marketingo, netikros reklamos, o tikrų dalykų per tai nematyti. Tada man atrodė, kad noriu ir galiu tai pakeisti.
Pakeisti pasaulį, aplinką. Nieko nedarau be ugnies. Pradėjau daug rašyti, pasinėriau į socialines medijas, visuomeninę veiklą.
Išleidau dvi knygas, daug rašiau „Facebooke". Influencere niekada nebuvau, nes niekam aš nedariau įtakos ir neužsiėmiau reklama. Turiu daug sekėjų ir manau, kad mano skaitytojai yra labai protingi žmonės, jiems įtakos nepadarysi.
Tiesa, per savo rašymus daug draugų praradau, taip pat atradau daug naujų, bet nieko nesigailiu. Buvo labai įdomu.
Per tuos penkerius metus sutikau labai daug įdomių žmonių, pažinau kitą pasaulį, kitą Lietuvą. Labai turtingi buvo metai, labai daug išmokau ir užaugau.
Taip gyvendamas natūraliai turi rinktis politiką. Ir aš turėjau labai daug pakvietimų iš įvairiausių politikų, tačiau manęs tai netraukia. Visiems pasakiau „ne". Nenoriu priklausyti jokiai politinei partijai, nenoriu remti jokių kandidatų.
Pajutau, kad pavargau nuo rašymo ir visuomeninės veiklos taip pat, kaip anksčiau pavargau nuo reklamos, pramogų pasaulio, tuštumos. Kol tai patiko, dariau. Dabar atsibodo. Tikėjausi, kad daug ką galima pakeisti greičiau, bet pamačiau, kad pokyčiai yra ne etapas, sprintas, o ilgas maratonas. Jaučiuosi savo dalį nubėgusi.
Pajutau, kad atėjo ir šio etapo pabaiga. Juk viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą.
Dabar nenoriu būti nei pramogų pasaulyje, nei visuomeninėje veikloje, noriu leisti sau plaukti pasroviui ten, kur neša kūrybos upė ir apeiti salas, tokias salas kaip dideli renginiai, fotografavimasis prie sienelių ir pan.
Žinoma, nebuvau niekur išėjus iš kūrybos, bet kiekvieną dieną skirdavau po 4 val. rašymui. Tai yra labai daug. Dabar to nedarau ir atsirado labai daug laiko kūrybai.
- Į ką dabar kreipi daugiausiai dėmesio?
- Didžiausias mano įkvėpimas ir veikla, kuria aš noriu užsiimti, yra menas. Dabar po atotrūkio į studiją sugrįžau su kitomis idėjomis, mintimis ir energija. Ispanijoje dirbu gal penkiolika metų su labai gera juvelyrų komanda. Mano kuriamus papuošalus gamina vienos geriausių Ispanijos rankų, mano kompanjonai, mano kolegos. Ten veikia elektroninės prekybos kanalas, kuriuo mūsų gaminiai keliauja į Ameriką, Pietų Ameriką, po truputį pradedame dirbti su Azijos rinka.
Aš pati taip pat dirbu, tačiau jau galiu jaustis laisvesnė, nes per tiek metų susiformavo puiki komanda, kuri mane supranta iš pusės žodžio.
Mano pasirinkimas kurti ir gaminti tik riboto tiražo, tik rankų darbo papuošalus. Manau, kad čia aš ir sustosiu.
Man tuoj bus 50 metų ir aš visada išgyvenau iš savo darbo. Niekada nerašiau projektų ir labai didžiuojuosi tuo, kad manęs niekada neišlaikė mokesčių mokėtojai, fondai, institucijos, kultūros tarybos. Aš visada vengiau projektinio meno ir išvengiau. Tik vieną kartą, kai man buvo gal 19 ar 20 metų, gavau valstybinį finansavimą vienam projektui.
- Papasakok apie savo naujausią kolekciją.
- Ispanijoje gimusią rankų darbo papuošalų kolekciją atvežiau į Klaipėdą ir tik čia ji pristatyta visa: 30 kūrinių, kurie buvo sukurti per maždaug 14 mėnesių. Noriu parodyti, kuo užsiimu, ko išmokau, kaip patobulėjau per tuos metus, kai buvau palikusi Klaipėdą.
Lietuvoje su tais pačiais meistrais dirbu jau 20 metų, bet mes visi mokomės iš ispanų. Ten juvelyrikos meistrystės paslaptys perduodamos iš kartos į kartą. Su manimi dirba juvelyras Ferdinando. Jis yra vienas geriausių juvelyrų visoje Ispanijoje. Nežinau, ar įmanoma išmokti dirbti taip kaip jis. Tikriausiai įmanoma, kai tavo tėvas ir senelis yra juvelyrai. Mano tik tėvas juvelyras.
Šioje kolekcijoje - daugiausia žiedai ir auskarai. Ji yra subtili, santūri, klasikinė ir linksma. Skirta tikriausia moteriai, bet patinka ir vyrams.
Mano papuošalai sukurti iš 18 karatų aukso (geltono ir balto) su brangakmeniais. Šiais metais mes dirbame su morganitais, turmalinais, briliantais ir akvamarinais.
- Kodėl pasirinkai būtent šiuos brangakmenius?
- Manau, kad tai nuojauta. Ji veda mane per gyvenimą ir visada atveda ten, kur reikia, jeigu labai nenugrybauju... (juokiasi). Mano tiekėjas turi savo kasyklą Brazilijoje. Man teko ten apsilankyti.
Būtent šiuos akmenis šiais metais pasirinkau pagal spalvas. Man labai patinka akvamarinas. Seniai svajojau sukurti kolekciją su akvamarinais ir turmalinais, bet vis rankos neprieidavo. O šiemet pajutau, kad atėjo laikas, kai noriu dirbti būtent su šiais akmenimis. Pasirinkau akvamariną ir tai, kas labiausiai tinka prie jo. Pavyko sukurti labai kontrastingus, linksmų spalvų papuošalus.
Kolekcija pavadinta „Pastel". Lietuviškai skamba kaip pastelė, o ispaniškai šis žodis reiškia „pyragaitį". Ji tokia saldi gerąja prasme.
Pastaraisiais metais sukūriau daug kolekcijų be paukščių. Naudojau daug gamtos motyvų, ornamentikos, simbolikos, ženklų.
Šiais metais grįžau prie paukščių ir spalvų. Tad ši kolekcija yra linksma ir su paukščiukais.
- Gal visgi planuoji sugrįžti gyventi į Klaipėdą?
- Sugrįžti gyventi tikriausiai jau nepavyks. Ketvirti metai gyvename Madride. Derinuosi prie vyro.
Jam Lietuvoje žiemą labai šalta fiziškai ir emociškai. Ten mes gyvename gamtoje, kalnuose, visai šalia - sostinės šurmulys, didelis miestas. Aš ten turiu viską. Patenkintą vyrą namuose, oro uostą, iš kurio skrenda lėktuvai visomis kryptimis - ir į Lietuvą, ir į Ameriką, labai gražią gamtą. Klaipėda yra Nr. 2.
Jeigu kas nors pasikeis, tada bus antras pasirinkimas.
- Kaip tau atrodo Klaipėda pasikeitusi per tą laiką, kai čia negyveni?
- Ilgą laiką mačiau stagnuojantį miestą, be žmonių. Dabar matau Klaipėdą atsigavusią. Daug žmonių, vaikų. Už Vilnių šimtą kartų labiau mane įtikina šis miestas. Ir iš mano pažįstamų nemažai šeimų, kurios buvo jau įsitvirtinusios Vilniuje, dabar renkasi gyventi Klaipėdoje. Jeigu žmonės ryžtasi perkelti į Klaipėdą verslus, vaikams keisti mokyklas, vadinasi, čia yra gerai.
Klaipėda visada yra kitokia.
