1 nuotr.Fizinis aktyvumas paprastai asocijuojasi su gera sveikata, ypač kalbant apie senyvus žmones, kurie reguliariai bėgioja, atlieka jogos pratimus ar žaidžia tinklinį. Jau jiems tai jokia liga nebaisi, galvojame mes. Ir tuo didesnį netikėtumą patiria artimieji, kai tokiems seneliams ir močiutėms pasireiškia demencijos požymiai. Kodėl taip nutinka?
Londono universiteto koledžo mokslininkų naujo tyrimo duomenimis, visą aktyvumo naudą gali niekais paversti miego trūkumas. Miegant mažiau kaip 6 valandas per parą, atminties ir dėmesio sutrikimai, sunkumai mokytis 50-60 metų žmonėms, nepaisant mankštos, bus tokie patys kaip žmonių, gyvenančių nejudriai.
Specialistai išanalizavo ilgalaikių senėjimo tyrimų, kuriuose dalyvavo 9000 vyresnių kaip 50 metų žmonių, duomenis. Visą tyrimų laiką buvo reguliariai tikrinama savanorių atmintis, kalbos sklandumas ir kiti įgūdžiai, taip pat fiksuojami gyvensenos ypatumai.
Rezultatai rodo, kad pačioje tyrimo pradžioje fizinis aktyvumas buvo aiškiai susijęs su geresniais kognityviniais rodikliais. Tačiau laikui bėgant tie aktyvūs ir sveiki dalyviai, kurie miegodavo mažiau negu norma, po truputį pradėjo užleisti pozicijas ir vis prasčiau atlikdavo testus.
„Mus nustebino tai, kad reguliaraus fizinio aktyvumo ne visada užtenka ilgalaikėms miego trūkumo pasekmėms kognityvinei sveikatai kompensuoti. Tai yra, kad iš aktyvumo būtų gaunama visa įmanoma nauda kognityvinėms funkcijoms, reikia pakankamai miegoti", aiškina viena tyrimo autorių dr. Mikaela Blumberg (Michaela Bloomberg).
Dar vienas svarbus atradimas yra tai, kad labiausiai miego trūkumas veikia 50-60 metų žmones. Po 70-ies fizinių pratimų nauda padėjo palaikyti smegenų sveikatą, nežiūrint miego trūkumo. Tik vargu ar tai nudžiugins žmones, kuriems demencijos požymiai pasireiškė anksčiau, nesulaukus 70-ies. Juk senatvinės silpnaprotystės gydymo būdų, kaip žinoma, iki šiol nėra, galima tik profilaktika.
Autoriai daro išvadą, kad vidutinio ir senyvo amžiaus žmonėms, ypač apie 50 metų amžiaus, yra labai svarbu atkreipti dėmesį į miegojimo įpročius. Laiku juos pakoregavus bus galima išvengti demencijos išsivystymo rizikos ir gauti naudos iš naudingų pratimų ir aktyvumo.
