Artėja Kalėdos. Šie žodžiai visai ne klaidingi ir visiškai ne per anksti. Nors pažiūrėjus į kalendorių atrodo, jog dar tik ruduo ir metas bėgioti po balas bei grožėtis žemę nudengusiais įvairiaspalviais medžių lapais, prekybos vietos skelbia ką kita. Mūsų prekybininkai yra beprotiškai nekantrūs ir atkakliai vadovaujasi posakiu „Ruošk žiemai roges vasarą“. Tad jiems joks šventinių dienų kalendorius neegzistuoja. Dar nespėjus praeiti ir net ateiti vienai šventei, prekybos vietos jau kviečia galvoti apie kitas, kažkada būsiančias.
Štai ir dabar užėjus beveik į bet kurią parduotuvę jau gali paskęsti kalėdinės atributikos jūroje. Čia tau ranka moja raudonskruostis Kalėdų Senelis, ten žaliuoja plastikinė eglutė, o kampe dėžėje supilti vienas už kitą ryškesni gražiausios žiemos šventės papuošimai. Prekybos vietose jau gali pajusti kalėdinį kvapą bei išgirsti kalėdinių dainų. Turbūt kiekvienas pripažins, jog tai tikrai gražu. Tačiau ar vis dėlto ne per anksti? Juk dar ką tik vieni rinko žvakutes ir gėles artimųjų kapams, o kiti ieškojo kuo baisesnio kostiumo Helovinui.
Žinoma, prekybininkų akis labiausiai uždega kupiūros. Tad kuo pilnesniu krepšiu žmogelis išeis iš parduotuvės, tuo pardavėjas bus laimingesnis. O ne paslaptis, jog dažnai pirkėjas tiesiog paskęsta toje galbūt jam net nereikalingų grožybių jūroje, ir perka, kad tik pirktų, nes, neduokdie, likus mėnesiui iki šventės jau nieko tikrai nebeliks. Taigi finansiniu atžvilgiu prekybininkams Kalėdas „paskelbti“ dar net neiškritus pirmajai snaigei, yra visiškai logiškas sprendimas.
Tačiau, jei jau Kalėdas „švenčiame“ rudenį, Velykas „minime“ žiemą, galbūt reikėtų imti pavyzdį iš amerikiečių ir šventine dvasia gyventi visus metus. Mat pastarieji turi specializuotas parduotuves, kuriose, pavyzdžiui, Kalėdos „gyvena“ 12 mėnesių. Taip įtikinti pirkėją, kad jam jau reikia eglutės, bus galima bandyti ir birželį.