Josifo Stalino nesantuokiniai ryšiai

Oficiali istorija

Josifas Visarionovičius Džugašvilis (1878-1953) pirmą kartą vedė būdamas 26-erių. Jo žmona tapo 16-metė Kato (Jekaterina) Svanidzė. Porai 1907 m. gimė sūnus Jakovas. Netrukus jauna mama, niekada nepasižymėjusi stipria sveikata, susirgo šiltine ir mirė. Pasak amžininkų prisiminimų, Kato tiesiog dievino savo vyrą. Ji buvo drovi, kukli mergina, kuri susižavėjusi klausydavosi Josifo kalbų apie socialinį teisingumą ir visuotinę lygybę. Po jos mirties revoliucionierius tapo pastebimai žiauresnis klasinių kovų priešams.

Antrąja vado sutuoktine tapo Nadežda Alilujeva. Jiems tuokiantis jai buvo 17 metų, o Josifui - jau 40. Jų romanas prasidėjo prieš metus iki vestuvių. Dėl šio fakto kai kurie nedraugai J.Staliną kaltino nesveiku potraukiu jaunutėms mergaitėms. Sūnus Vasilijus gimė 1921 m., o mylima dukra Svetlana - 1925-aisiais. Kartu su jais gyveno ir iš Gruzijos parsivežtasis Jakovas, kurį iki 14 metų augino Kato Svanidzės tėvai. 1932 m. lapkričio 9-osios naktį Nadežda Alilujeva nusižudė, o jos mirties aplinkybės ir priežastys iki šiol nėra visiškai išaiškintos.

Daugiau J.Stalinas nevedė.

Matriona Kuzakova

1909-1911 m. jaunas revoliucionierius buvo ištremtas į Vologdos gubernijos Solvyčegodsko miestą. Ten jis apsigyveno vietos diakono dukters Matrionos Kuzakovos, kuri buvo našlė ir viena augino vaikus, name. Moteriai buvo nelengva, ji buvo priversta pati skaldyti malkas, valyti sniegą, taisyti tvorą... Josifas matė, kad jauna moteris kiauras dienas neatsitiesdama lenkia nugarą. Jis ėmėsi jai padėti ūkyje. Ir netrukus pakeitė vyrą. Iš šio ryšio gimė juodaplaukis berniukas, ryškiai besiskiriantis nuo šviesiaplaukių brolių ir seserų. Tiesa, J.Stalinas vaiko taip ir nepamatė, tremties laikas baigėsi ir jis toliau tęsė revoliucinę veiklą. Matriona sūnų pavadino Konstantinu, o tėvu užrašė velionį vyrą Stepaną, kuris mirė prieš dvejus metus iki mažylio gimimo. Kai Šabolovkos televizijos centre pasirodė naujas literatūros skyriaus redaktorius pavarde Kuzakovas, o buvo tai 8-ojo deš. pradžioje, kolegos kuždėjosi, kad jis yra paties J.Stalino sūnus. Prieš mirtį Konstantinas Stepanovičius patvirtino šiuos gandus: interviu leidiniui „Argumenty i fakty“, paskelbtame 1996 m., K.Kuzakovas pareiškė, kad tikrojo tėvo vardą iš motinos sužinojo dar vaikystėje. Tiesa, vėliau valstybės saugumo atstovams pasižadėjo šios paslapties neviešinti.

Kalbama, kad tik giminystė su „tautų vadu“ Konstantiną išgelbėjo nuo suėmimo 1947 m. Tuomet jis dirbo TSKP CK propagandos skyriuje ir pateko į sarašus tų, kurie buvo apkaltinti „atominiu šnipinėjimu“. Bylą sufabrikavo Laurentijus Berija. Bet bėda jį aplenkė. Kalbama, kad užėmęs aukštą postą Kremliuje, J.Stalinas Matrionai Kuzakovai padovanojo butą Maskvoje.

Lidija Pereprygina

1913-1916 metais būsimasis „tautų vadas“ ir vėl atsidūrė tremtyje, šįkart Turuchansko krašte. Kureikos kaime jis apsigyveno dviejų našlaičių, brolio ir sesers Jonos ir Lidijos Perepryginų, name. Josifas tapo 14-metės šeimininkės sugyventiniu. Ši šokiruojanti informacija, kad suaugęs vyras tvirkino mažametę našlaitę, paaiškėjo 1956 metais, kai Nikita Chruščiovas pradėjo rinkti J.Staliną kompromituojančią medžiagą, ketindamas nuvainikuoti jo asmenybės kultą. Valstybės saugumo darbuotojai išsiaiškino viską iki panagių. Pasirodė, kad Lida Pereprygina nuo Josifo pagimdė du vaikus. Pirmasis vaikas mirė kūdikystėje, o antrasis, Aleksandras, gimė jau po to, kai J.Stalinas išvyko iš Kureikos. Dauguma sibiriečių abejingai žiūrėjo į mažametės tvirkinimą. Bet sužinojęs apie Lidos nėštumą, brolis Jona ir vietos gyventojas Piotras Ivanovas kreipėsi į vietos žandarmeriją. Nuo baudžiamojo persekiojimo J.Staliną išgelbėjo tik pažadas tuoktis su mergina, kai ji sulauks pilnametystės. Bet žodžio vyras netesėjo. Vėliau Lida ištekėjo už to paties kaimo gyventojo Jakovo Davydovo. O jos sūnus Aleksandras iki karo dirbo paštininku, fronte buvo dukart sužeistas, išsitarnavo iki majoro laipsnio. Vėliau šis vyras tapo valgyklos direktoriumi Novokuznecke. Kaip ir Konstantinas Kuzakovas, Aleksandras Davydovas 1935 m. NKVD darbuotojams reikalaujant pasirašė dokumentą, kad neatskleis savo kilmės paslapties. Jurijus Davydovas, vienas iš Lidijos Perepryginos anūkų, žurnalistams sakė, kad jo močiutė buvo rimta, stipraus charakterio moteris.

Vera Davydova

Būdamas faktinis didžiulės valstybės valdovas, J.Stalinas galėjo sau leisti slaptus romanus su garsiomis artistėmis. Buvo kalbama, kad jo meilužės buvo balerinos Olga Lepešinskaja ir Marina Semionova, o iš dainininkių jis ypatingą dėmesį rodydavo Natalijai Špiler ir Valerijai Barsovai. Bet ilgiausiai trukęs ryšys Josifą Staliną siejo su Didžiojo teatro soliste Vera Davydova. Šį ryškų romaną knygoje „Stalino meilužės išpažintis“ aprašė žinomas žurnalistas Leonardas Gendlinas. Tiesa, dainininkės giminės iki šiol neigia joje pateiktą informaciją.

L.Gendlino manymu jie užmezgė santykius, kai Josifui buvo jau 54 metai, o Verai - 28-eri. Jie ilgai susitikinėdavo vado vasarvietėje, nes abu buvo oficialiai susituokę. Neva tik artimais santykiais su J.Stalinu galima paaiškinti daugybę garbės vardų, apdovanojimų ir premijų, kuriuos per gyvenimą gavo Didžiojo teatro primabalerina. Vera Davydova buvo RSFSR liaudies artistė, Gruzijos TSR liaudies artistė, trijų I laipsnio Stalino premijų laureatė, jai priklausė prabangus trijų kambarių butas Maskvos centre.

Valentina Istomina

Paskutinė „tautų vado“ meilužė buvo Valentina Istomina (mergautinė pavardė Žbyčkina). Nuo 1935 iki 1953 metų ji ėjo J.Stalino ekonomės pareigas: tvarkė ūkį, patiekdavo valgyti, spręsdavo kitus klausimus, susijusius su Josifo Visarionovičiaus buitimi. Našliui reikėjo moteriškos paramos. Svetlana Alilujeva knygoje „Dvidešimt laiškų draugui“ rašė: „Pasirodė naujų veidų, tarp jų ir jaunutė riestanosė Valečka, kurios burna visą dieną nesusičiaupdavo nuo linksmo skardaus juoko. Zubalove padirbusi trejus metus, ji buvo pervesta į tėvo vilą Kunceve ir ten liko iki jo mirties, vėliau tapusi ekonome...“ Per darbo metus Valentina taip suartėjo su J.Stalinu, kad nuo jo nesitraukdavo. Tik jai jis patikėjo jam paduoti valgį ir vaistus. Gandus apie tai, kad V.Istomina buvo vado meilužė, privačiuose pokalbiuose, kaip teigiama, patvirtino Viačeslavas Molotovas, Antrojo pasaulinio karo metais vadovavęs SSRS užsienio reikalų ministerijai.

J.Stalinui mirus Valentinai buvo skirta personalinė pensija. Bevaikė moteris užaugino sūnėną, kurio tėvas žuvo fronte. Ji mirė 1995 metais.

Suprantama, čia papasakojome ne apie visas merginas ir moteris, kurioms J.Stalinas rodė dėmesį, apsiribodami tik žinomiausiais, ilgiausiais ir ryškiausiais romanais. Tautų vado asmeninis gyvenimas buvo audringas ir įvairus. Jam patiko ir jaunutės mergaitės, kurias jis sugebėdavo sužavėti, ir talentingos gražios artistės, ir nuoširdžios namų šeimininkės.