„Pavasarinis paūmėjimas“: kaip gerai jaustis keičiantis sezonams

O dar šiuo laikotarpiu yra lengva persišaldyti arba, užėjus norui paflirtuoti, netikėtai įsimylėti. Tokia būsena yra vadinama „pavasariniu paūmėjimu", ir ji yra susijusi su gamtiniais veiksniais, kurie veikia organizmą.

Pasakojame apie jo priežastis ir būdus pagerinti savijautą pavasarį.

Kodėl pasireiškia „pavasarinis paūmėjimas"

Pasikeitimai gamtoje sukelia visą virtinę procesų žmogaus organizme.

Hormonų pusiausvyros pokyčiai

Saulė ne tik pažadina gamtą, bet ir keičia hormonų veiklą. Pirma, ilgas šviesus paros metas mažina melatonino - hormono, reguliuojančio miegą ir cirkadinius ritmus, gamybą. Kuo daugiau šviesos, tuo sunkiau užmigti, vadinasi, gali atsirasti nemiga, arba, priešingai, nuolatinis mieguistumas.

Antra, daugiau išsiskiria dopamino, serotonino, endorfinų ir adrenalino, t.y. hormonų, atsakingų už žvalumą, gerą nuotaiką ir motyvaciją. Moterų organizme pagausėja estrogenų, vyrų - testosterono. Dėl šių pakitimų žmonės tampa labiau emocionalūs ir jautrūs: vieni junta jėgų antplūdį, kiti - nuovargį.

Kraujospūdžio svyravimai

Pavasarį orai yra nepastovūs: šiandien šilta ir saulėta, o rytoj vėl šalta ir lyja. Tokius svyravimus ypač sunkiai pakelia hipertonikai ir sergantieji išemine širdies liga. Dėl temperatūros ir slėgio kaitos gali skaudėti galvą, svaigti galva, atsirasti silpnumas.

Sezoninės ligos

Dėl didesnės drėgmės ir kiaurai košiančių vėjų, nepavykus tinkamai apsirengti, vieni šiuo laikotarpiu persišaldo, kitus kamuoja žiedadulkės, dulkės, grybeliai arba pavasarį besišeriančių gyvūnų plaukai. Imuninė sistema reaguoja į pasikeitimus aplinkoje, todėl jos darbas labai priklauso nuo sezono. Kai kurių tyrimų duomenimis balandį organizme didėja limfocitų - ląstelių, atsakingų už kovą su infekcijomis ir alergenais - aktyvumas.

Hipovitaminozė

Jeigu maitinatės subalansuotai ir įvairiai ir gerai įsisavinate maisto medžiagas, organizmas visus metus gauna pakankamai jam reikalingų medžiagų. Tačiau dėl šviesos trūkumo žiemą daugumos žmonių organizme sumažėja vitamino D gamyba, nes jis sintetinamas odoje veikiant saulės spinduliams. Trūkstant vitamino D dažniausia greičiau pavargstama, juntama apatija, silpnėja imunitetas, sausėja oda, lūžinėja plaukai. Šie simptomai gali paveikti gyvenimo kokybę: kai jaučiasi prasčiau, žmogus yra linkęs maitintis ne taip sveikai, daugiau laiko leidžia namuose ir mažina fizinį aktyvumą, o dėl to gali sutrikti kitų vitaminų ir mineralinių medžiagų pusiausvyra.

Kaip prisitaikyti prie pavasario: 7 paprasti būdai

Visi pokyčiai organizme - tai natūrali reakcija į sezonų kaitą. „Pavasarinis paūmėjimas" paprastai nėra pavojingas, jo nereikia gydyti, jei tik neturite rimtų individualių ypatumų, pavyzdžiui, nesergate astma arba jūsų nekamuoja psichoemociniai sutrikimai.

Daugumai žmonių užtenka laikytis šių paprastų taisyklių:

Laikytis mitybos režimo: kiekvieną kartą valgant gauti užtektinai baltymų, sudėtingųjų angliavandenių ir naudingų riebalų. Imunitetui stiprinti, nuotaikai gerinti, darbingumui didinti į pavasarinį racioną verta įtraukti produktų, kuriuose gausu:

• vitamino D - riebios žuvies( lašišos, skumbrės, sardinių), kiaušinių trynių, grybų, kepenėlių, menkės kepenų;

• vitamino C - citrusinių, kivių, raudonųjų pipirų, braškių, brokolių;

• vitamino B9 (folio rūgšties) - špinatų, lęšių, avokadų, ankštinių;

• geležies - raudonos mėsos, kepenų, moliūgų sėklų, bolivinių balandų;

• magnio - migdolų, bananų, juodojo šokolado;

• kalio - bulvių, pomidorų, riešutų

Reguliariai tikrintis sveikatą: tyrimų rezultatai ir gydytojo konsultacijas padės nustatyti mikro- ir makroelementų trūkumą ir reikalui esant skirti vitaminų ir mineralų preparatų.

Stebėti, kad netrūktų vandens: jo vartojimo norma - 30-40 ml/1 kg kūno masės.

Dažniau būti saulėje: kad gamintųsi vitaminas D, užtenka kasdien 15-30 minučių pasivaikščioti, geriausia nuo 10 val. iki 14 val., atidengus saulei veidą ir rankas. Teptis saulės apsauginiu kremu galima - tinkamas SPF kremų naudojimas vitamino D sintezei netrukdo. Jeigu dėl klimato arba individualių ypatybių pakankamai vitamino D negalite gauti, jo trūkumą galima kompensuoti vartojant papildomai pagal gydytojo nurodymą.

Būti fiziškai aktyviems: 10 000 žingsnių per dieną jau padeda pagerinti nuotaiką, normalizuoti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje ir bendrai jaustis stabiliau.

Laikytis miego higienos: kad organizmas tinkamai gamintų melatoniną, vakare geriau pritemdyti šviesą ir likus 1-2 val. iki miego nežiūrėti televizoriaus ir nenaršyti telefone. Nepamirškite išvėdinti kambario: optimalios sąlygos miegui - 17-24 laipsniai C esant 40-60 proc. oro drėgmei. Be to, yra svarbu kasdien gultis ir keltis tuo pačiu metu, net savaitgalį.

Kontroliuoti stresą: šis įgūdis yra svarbus bet kurį sezoną, nes nuolatinis stresas veikia visų organizmo sistemų būklę ir kenkia sveikatai. Vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų - pasivaikščioti parke, prie vandens arba miške, nes sezoniniai gamtos vaizdai padeda atsipalaiduoti ir atsigauti.