Sukėlęs šaršalą ministras traukiasi

Mokosi blogiau

Lietuvoje tautinių mažumų švietimo ir ugdymo įstaigose mokosi apie 47 tūkst. vaikų. Iš jų daugiausiai rusakalbių mokosi Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine. Skaičiuojama, kad Lietuvoje rusakalbių mokyklose mokosi apie 14 tūkst. mokinių. Vienas argumentų, kuriuos pateikė G.Jakštas, kodėl tokių mokymo įstaigų derėtų laipsniškai atsisakyti, yra tai, jog Lietuva išlaiko mokyklas, kuriose mokoma mums nedraugiškų šalių kalbomis.

Kitas argumentas - prastesni rusakalbių vaikų mokymosi rodikliai. Jie atsilieka nuo mokyklų, kuriose mokoma lietuvių ar lenkų kalbomis. Esą rusakalbiai sunkiau integruojasi. Todėl verčiau mokyti vaikus Europos Sąjungos ir Lietuvai draugiškų valstybių kalbomis.

Aišku, galima mūsų rusakalbius, lenkiškai ar lietuviškai kalbančius vaikus mokyti ir albaniškai. Nes niekas nepaneigs, jog ši valstybė yra Lietuvai draugiška. Tačiau net Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pareiškė, jog rusakalbių mokyklų naikinimas būtų klaiki klaida.

Kita vertus, kalba kaip lingvistikos objektas nebūna nei draugiška, nei nedraugiška. Nei saldi, nei karti. Nedraugiški gali būti tik valstybės ir žmonės, ir tam tikri konkrečios kalbos žodžiai, reiškiantys agresiją, nedraugiškumą, pyktį. O tokių žodžių, įskaitant keiksmažodžius, yra visose pasaulio kalbose.

Nedraugiškos gali būti valstybių ir jos žmonių sukurtos istorinės aplinkybės. Pvz., konkrečios kalbos ar jos literatūros uždraudimai. O kokia kalba kalbėjo koks nors žudikas, užmušęs auką, yra visiškai nesvarbu. Ne moralės, bet kalbos požiūriu. Juk abu galėjo kalbėti ir ta pačia kalba, bet dėl to tos kalbos iš žmonių vartosenos juk neišmesi.

Tačiau, kai Rusija užpuolė Ukrainą, kilo grynai jausminis, neracionalus noras išbraukti rusų kalbą, atimti Aleksandro Puškino vardą iš Kaune buvusios jo vardo gimnazijos ir t.t. O G.Jakštas jau buvo užsimojęs visai rusakalbių mokyklas išguiti!

Iššauktume atvirkštinę reakciją

Vilniaus rajono Nemėžio Šv.Rapolo Kalinausko gimnazijos direktorius Zbignievas MACIEJEVSKIS sakė neigiamai vertinantis kalbas, jog reikėtų Lietuvoje naikinti rusakalbių mokyklas.

„Jeigu mes norime ugdyti mokinių meilę Tėvynei Lietuvai, jeigu mes norime išauklėti pilietinę visuomenę, - kalbėjo Z.Maciejevskis, - pirmiausiai nereikia naikinti rusakalbių mokyklų ar apie tokius ketinimus kalbėti. Nes tai galėtų iššaukti atvirkštinę reakciją. Tokios kalbos apie mokyklų naikinimą nėra geras pavyzdys. Mes gi ne Baltarusija, kur Lukašenka dabar uždarė porą lenkų mokyklų. Mes gi demokratiška valstybė.

Pateiksiu labai gerą pavyzdį, kurį radau feisbuke. Kai Rusija puolė Ukrainos miestą Charkovą, kuriame gyvena daug rusų tautybės žmonių, turinčių Ukrainos pilietybę, Rusijos kariškiai pareikalavo, kad Charkove gyvenantys rusai pasiduotų, o šie atsakė, kad rusai niekada nepasiduoda. Taip atsakė Ukrainos rusai, kurie kovoja už Ukrainą. Todėl mes irgi turime ugdyti patriotus, kurie, jeigu kiltų karinis konfliktas, gintų Lietuvą.

Antras dalykas - visoje Europos Sąjungoje, Vakarų Europoje funkcionuoja daug tautinių mažumų mokyklų įvairiose valstybėse. Ir tai yra norma. Nežinau, kodėl rusakalbių mokyklų klausimas ir vėl paūmėjo. Galbūt tai priešrinkiminė kampanija. O gal todėl, kad dabar dėl įvykių Ukrainoje madinga pareikšti nuomonę, kad mes nepalaikome Rusijos.

Bet nereikia šiuo atveju tapatinti tautinę mažumą, kuri gyvena Lietuvoje ir gal mokosi rusų kalba, su kitos šalies valstybe Rusija. Lietuva dėl to yra stipri, kad ji nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų remiasi įvairių tautų kultūriniu įnašu bei intelektu. Ir lietuvių, ir žydų, ir lenkų, ir rusų, baltarusių, ir totorių, karaimų, vokiečių ir t.t. Mano galva, būtent čia yra mūsų kelias ir mūsų jėga.

Mūsų mokykloje mokosi ir lietuviai, ir lenkai, ir rusai, ir kitų tautybių rusakalbiai vaikai. Ir pagrindinis dalykas - mums reikia išlaikyti nuostatą, kad mes visi esame Lietuvos piliečiai ir vienodai mylime mūsų Tėvynę".

Tiesiog keliama sumaištis

Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos direktorė Asta MARINAITĖ pabrėžė, jog nekorektiška sakyti „rusų kalbos mokyklos": „Yra Lietuvos valstybinės mokyklos, kuriose dalykai yra dėstomi tautinės mažumos kalba pagal Lietuvoje dėstomus standartus."

Gimnazijos vadovė politinius pasisakymus, kad tokias mokyklas reikia naikinti, vertina kaip neatsakingas. Tačiau nesutinka ir su sakančiais, jog mokyklas reikia išsaugoti tam, kad Lietuvoje laikinai apsigyvenusių ukrainiečių vaikai turėtų kur mokytis. „Ne, atvažiavę ukrainiečiai ar baltarusiai yra visai niekuo dėti. Todėl, kad jie renkasi nebūtinai rusakalbes mokyklas, kuriose rusų kalba yra dėstomoji kalba. Galų gale Vilniuje yra ir baltarusiškai dėstanti mokykla, ir lenkiškai", - sako A.Marinaitė.

O politikų neatsakingos kalbos veikia mokyklos bendruomenę, kelia sumaištį. „Tiesiog artėja rinkimai ir kai kurie politikai renka sau politinius taškus, nes tai yra tokios temos, kurios jaudina visuomenę. Manau, kad tokios politikų šnekos darnos pilietinei visuomenei tikrai neatneša. Politikai kartais šneka apie tokius dalykus, apie kuriuos mūsų moksleiviai net nežinojo. O sužino dėl neatsakingų politikų pasisakymų.

Nors istorinės atmintys kartais būna jau jaunesnės kartos primirštos. Pavyzdžiui, įvairios istorinės datos, istoriniai faktai, apie kuriuos mūsų mokiniai tikrai nekalba. Bet kai politikai ima neatsakingai kalbėti ir vadovaujasi faktais, kurie tikrai buvo ne dabar, vadovaujasi išankstinėmis nuostatomis, tai tada jauni žmonės ima domėtis, kokia tai data, koks istorinis įvykis, kokia diena.

Aišku, neatmetu galimybės, kad kai kuriose šeimose yra visokių kalbų, patirčių. Lygiai taip pat kaip ir lietuvių šeimose. Dar manau, kad kalbant apie rusakalbius vaikus, žodis „rusiukas" netinka, nes yra daug mišrių šeimų. Ir jeigu mes kalbame apie pagarbą mūsų visuomenei, reikėtų etiškai kalbėti. Pavyzdžiui, ne „rusiukai", bet rusakalbiai vaikai. Taip būtų korektiškiau. Klijuoti etikečių nereikėt", - „Vakaro žinioms" sakė gimnazijos direktorė.

Tinginystė nepriklauso nuo tautybės

Rusakalbių mokyklų mokinių pasiekti mokymosi rezultatai yra prastesni nei Lietuvos valstybinėse mokyklose, kuriose mokoma lenkų ir lietuvių kalbomis. Kodėl taip yra? „Rezultatai priklauso nuo to, kaip vaikai mokosi. Tinginystė nėra priklausoma nuo tautybės.

Mes geriau kalbėkime apie tai, jog apskritai yra problema švietime, nes po kovido pandemijos atsirado karta mokinių, kurie nenori nieko daryti, nori ramiai gyventi, tinginiauti ir ignoruoja mokymąsi. Štai kas yra svarbu. Ir tai nuo tautybės nepriklauso. O ar rusakalbių mokyklos išliks - ne mokykloms spręsti. Tai nėra mokyklos lygio klausimas", - teigė Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos direktorė A.Marinaitė, prisipažinusi, jog pavargo komentuoti politikų pasisakymus.

ŠMSM tautinių mažumų mokykloms siūlo didinti mokymą lietuvių kalba

Po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, ŠMSM teikia siūlymus viešai diskusijai, kurią planuoja tęsti apie mėnesį. Tarp siūlymų, lietuvių kalbos mokymo ir vartojimo didinimas bei didesnis savarankiškumas savivaldybėms.

Pasak ministerijos, šiais siūlymais būtų siekiama sudaryti didesnes galimybes vaikams išmokti lietuvių kalbos dar ikimokykliniame ar pradiniame ugdyme.

„Jei siektume vieną dieną skirti ugdymui lietuvių kalba darželiuose, tam būtų galima palaipsniui didinti po vieną papildomą valandą lietuvių kalba kasmet ir tai nepareikalautų jokių papildomų resursų", - kalbėjo ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius.

„Jeigu palaipsniui siektume suvienodinti lietuvių kalbos valandų skaičių pradiniame ugdyme, tam reikėtų maždaug 150 tūkst. eurų ir iki 20 papildomų mokytojų. Kitaip tariant, resursų mokyti lietuvių kalbai yra ir tereikia tik geranoriško sutarimo", - pridūrė jis.

R.Skaudžius kalbėjo apie galimybę visuomeninių mokslų: istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo mokyti lietuvių kalba.

„Mokyklos tarybos sprendimu, privaloma tautinės bendrijos kalba galėtų būti pasirenkama. Pačios mokyklos sprendimu, ji galėtų įdarbinti mokytojus, kurie mokys atskirus dalykus lietuvių kalba", - apie kitus galimus sprendimus kalbėjo R.Skaudžius.

Lietuvių kalbos įgūdžius pedagogai galėtų tobulinti platformoje kursuok.lt.

Pasak ministro G.Jakšto, šiose ugdymo įstaigose reikalingi pokyčiai. Ministerijos duomenimis, egzaminų išlaikymo balai rusakalbėse mokyklose yra mažesni nei kitose.Tris valstybinius brandos egzaminus rusakalbėse ugdymo įstaigose išlaiko tik 48,7 proc. abiturientų. Lyginant - kai mokoma lietuvių kalba - daugiau nei 74 proc.