Policijos nenuteisė: moterį nušovusio pareigūno byloje padėtas taškas

Skundus atmetė

LAT antradienį paskelbė, kad tarnybos metu moterį nušovusiam policininkui D.Šerpyčiui byla nutraukta pagrįstai. Generalinės prokuratūros ir žuvusiosios sūnų advokato skundai buvo atmesti.

Tačiau LAT pakeitė bylos nutraukimo pagrindą. Kaip komentavo teisėjų kolegijos narė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, pripažinta, kad D.Šerpytis veikė ne būtinosios ginties sąlygomis, o vykdydamas profesines pareigas ir jų neviršydamas.

„Sprendimas buvo priimtas labai sudėtingoje teisinėje situacijoje. Turime skaudžias pasekmes - žuvusį žmogų, o iš kitos pusės - situaciją, kai iš dalies nesuveikė ir pati policijos sistema. Aišku, sprendžiant konkretaus asmens atsakomybę buvo vertinamos ir tos sąlygos, kuriomis jis veikė", - sakė ji.

Teisėjų kolegija vertino, ar pareigūnas neperžengė savo funkcijų ir įgaliojimų ribų, ar situacija atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytas išimtis, ar pareigūno veikimas buvo pagrįstas sąžiningu įsitikinimu dėl būtinybės panaudoti ginklą.

„Profesinių pareigų vykdymas yra kaip būtinosios ginties rūšis, kuri leidžia netaikyti asmeniui baudžiamosios atsakomybės, jei yra nustatomos visos būtinosios sąlygos - tai yra sąžiningas tikėjimas, kad būtina taip reaguoti", - aiškio teisėja.

D.Šerpytis teismą tikino, kad privalėjo šauti: „Ji mane puolė su peiliu, artėjo prie manęs, būtų manęs nepasigailėjusi. Tą patį daryčiau ir dabar, jei pasikartotų iš naujo."

Nutarė išlaužti duris

„Vakaro žinios" rašė, kad bene kartą per dešimtmetį Lietuvoje įvykstanti tokio pobūdžio drama išsivystė 2023 m. gruodžio 12 d., kai Vilniaus rajono kaime Specialios parengties skyriaus 33 metų pareigūnas iš tarnybinio pistoleto nušovė 51 metų moterį.

Tą lemtingą dieną policininkai buvo iškviesti dėl gyventojos keliamos grėsmės greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigadai. Medikai nurodė, kad psichikos liga serganti moteris, dar būdama namuose, mojavo peiliu, grasindama nužudyti, vėliau kastuvu išdaužė „greitukės" priekinį langą, puolė su kastuvu ir peiliu, vienam iš jų sudavė.

Pirmą kartą policijai skambinta 12.13 val. Patys medikai kreipėsi 14.16 val., o praėjus beveik pusvalandžiui dar tebelaukė pareigūnų.

Kai po pietų vienas po kito atvyko du ekipažai, gyventoja jau buvo užsidariusi savo name. Ji šaukė, kad kvies tikrą policiją ir skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Pareigūnai nutarė išlaužti duris - nusprendė, kad ją reikia pristatyti į gydymo įstaigą, nes kelia pavojų aplinkiniams ir sau. Įvyko grumtynės ir tragedija pasibaigęs tramdymas.

Kolegos stojo mūru

Pernai Vilniaus apygardos teismas bylą D.Šerpyčiui nutraukė, nes nustatė būtinąją gintį, o dėl piktnaudžiavimo išteisino.

Lietuvos apeliacinis teismas (LApT ) nusprendė, kad moters agresiją sukėlė ne policijos veiksmai, o psichinės ligos paūmėjimas. Teismas sutiko su prokuratūros ir nukentėjusiųjų atstovo skundų argumentais, kad policijos pareigūnai veikė nekoordinuotai ir chaotiškai, nesant bendro vadovavimo, tačiau tai, anot teisėjų, nepaneigia būtinosios ginties situacijos.

Taip pat konstatuota, kad nors D.Šerpytis nevisiškai tinkamai koordinavo pareigūnų darbą, tai nesudaro pagrindo pripažinti jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Nušautos moters sūnūs iš D.Šerpyčio ir valstybės prašė jiems priteisti 100 tūkst. eurų, bet ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Skelbiant nuosprendžius kaltinamąjį teismų salėse palaikė didelis būrys policininkų su savo aukščiausia vadovybe. Šioje byloje už jį nuo pat bylos pradžios mūru stojo ir pareigūnų profsąjungos, Lietuvos policijos veteranų asociacija. Kaip tvirtinta, teisiamas ne D.Šerpytis, o visa Lietuvos policijos bendruomenė.

Po pirmojo nuosprendžio „Vakaro žinioms" garsus advokatas Rimas Andrikis pastebėjo, kad, jo nuomone, tai buvo reto spaudimo teismams byla: „Bandykime prisiminti, kiek tų aukščiausio rango pareigūnų dalyvavo teisme, kai buvo nagrinėjamos labai žymios baudžiamosios bylos."

Specialistai stebėjosi, kad penki šūviai - neadekvatu, jog psichiatrai be ginklų susitvarko su savo pacientais, priminta, kad policininkai nėra profesionalai įvertinti tokias psichines būsenas.

Neigė būtinąją gintį

Prokuratūra ir nukentėjusiųjų atstovas LAT prašė perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, argumentuodami tuo, kad nebuvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija.

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintauto Ivanausko skunde buvo nurodyta, kad policininkai turėjo pilną informaciją apie moters psichinę būklę ir pavojingumą, tačiau ne tik nesiėmė reikiamų atsargumo priemonių, bet ir suprasdami, jog neturi visų reikiamų priemonių, neturėdami jokio aiškaus plano, kaip sulaikyti peiliu ginkluotą psichikos sutrikimų turintį asmenį, nesukeliant pavojaus jo ir kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nepagrįstai pasitikėdami savo jėgomis, išlauždami duris išleido ją iš patalpos, kurioje būdama nekėlė tokio pavojaus, ir taip sukėlė pavojingą situaciją, pasibaigusią žmogaus mirtimi.

Komplektacija buvo nepilna

Kaip informavo LAT, abiejų instancijų teismai nesilaikė kasacinės instancijos teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl policijos pareigūnų, atliekančių tarnybines funkcijas, baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nurodytos Baudžiamojo kodekso straipsnyje dėl profesinių pareigų vykdymo.

LAT patvirtino, jog policininkas iššovė penkis kartus tam, kad sulaikytų moterį, kuri aktyviai priešindamasi kėlė grėsmę ir jo paties sveikatai bei gyvybei. Moteris mirė dėl dviejų šūvių padarytų sužalojimų.

Pabrėžta, kad iš pradžių buvo panaudotos visos turėtos specialiosios priemonės: ašarinės dujos, teleskopinė lazda, elektrošokas, koviniai veiksmai, o šauta tik kraštutiniu atveju - D.Šerpyčiui manant, kad jo gyvybei gresia pavojus.

Teisėjų kolegija pastebėjo, kad pareigūnai turėjo tik po vieną elektrošoko užtaisą, nors nustatyta, kad jų turi turėti po du, taip pat tarnybiniuose automobiliuose nebuvo skydų.

LAT pažymėjo, kad tik susiklosčius situacijai, kai pareigūnai į iškvietimą būtų išleidžiami pasirūpinus visomis būtinomis ir pakankamomis priemonėmis, tačiau jos nebūtų tinkamai panaudotos, nebūtų išnaudotos visos priemonės, nepanaudojant mirtiną grėsmę keliančios jėgos, būtų galima spręsti, ar jie neviršijo įgaliojimų.

Išvengė naujų mirčių

Po nuosprendžio prokuroras žurnalistams komentavo, kad šis teisminis procesas, matyt, leis patobulinti policijos pareigūnų darbą ir ateityje išvengti tokių situacijų.

„Manau, kad patį reagavimą reikėtų vertinti. Iš esmės net nebuvo atlikti tarnybiniai patikrinimai pareigūnų atžvilgiu, vertinant jų veiksmus. Policijos vadovybė šių klausimų nevertino, ar viskas yra gerai, ar yra padarytos išvados, kaip ateityje pareigūnai tokiais atvejais turėtų reaguoti", - pabrėžė G.Ivanauskas.

Jis tvirtino, po to irgi buvo keletas įvykių, kai reikėjo tramdyti turinčius psichikos sutrikimus žmones, bet pavyko išvengti tragiškų pasekmių: „Vadinasi, galima reaguoti taip, kad būtų išvengta mirčių."

Prokuroro nuomone, visuomenė galėtų susidaryti objektyvų įvykio vaizdą, jeigu būtų paviešinti policininkų kūno kamerų įrašai.